Sportuoti sveika, jei žmogus tai daro rimtai nusiteikęs padėti savo sveikatai.
Prieš pradedant sportuoti pirmiausia reikėtų ateiti pasitikrinti sveikatos pas ortopedą-traumatologą, šeimos gydytoją, kardiologą.
Moterys dažniausiai būna atsargesnės. Prieš aktyvią mankštą jos pirmiausia atlieka grožio mankštą, tempimo pratimus, todėl patiria mažiau traumų.
Vyrai ne tokie atsargūs. Iš karto po darbo atėję į sporto salę jie puola žaisti krepšinio, vasarą - futbolo. Apie tempimo pratimus pamiršta.
Atėjus į sporto salę privalu pirmiausia padaryti nors dešimties minučių mankštelę. Pabaigus intensyvią treniruotę taip pat reikia atlikti raumenų tempimo pratimus. Tai labai svarbu, jei norite išvengti traumų.
Sportuoti reikėtų rinktis medvilninius drabužius. Kiekvienai sporto šakai privalu įsigyti specialų apavą. Bėgioti reikalingi kroso bateliai, krepšiniui - specialūs krepšinio bateliai.
Plokščiapadžiams žmonėms būtina įsigyti specialių sportuoti skirtų vidpadžių. Vidpadžiai, skirti vaikščioti gatvėmis, sportuojant netinka.
Šiltuoju metų laiku į gatves pasipila daug dviratininkų. Tačiau minant dviračio pedalus negalima pamiršti apsaugos priemonių - liemenės, šalmo.
Žaidžiant kamuoliu, bėgiojant miške, stovyklaujant prie vandens telkinių lengva išsisukti koją, susimušti pirštus, nudegti saulėje, įsipjauti stiklo šukėmis.
Esant nedideliam patempimui į gydytojus kreiptis nebūtina. Patempta galūnė gali šiek tiek patinti. Kitą dieną gali pasirodyti nedidelė kraujosruva.
Jei skausmas nedidelis, galūnę galima judinti. Tik prireiks laiko, kol viskas grįš į savo vietas.
Raiščių patempimas gyja labai lėtai. Tuomet plyšta kai kurios raiščio skaidulos. Atsiranda kraujosruvų. Dėl raiščių patempimo kartais galima ilgam prarasti darbingumą. Be specialisto tokiais atvejais neišsiversi.
Kartais žmonės patys bando gydyti tokias traumas. Tačiau dažniausiai į medikus po kiek laiko vis tiek kreipiasi, nes jaučia patempimo pasekmes.
Tik rentgenograma gali padėti išsiaiškinti, ar nėra atplyšęs antkaulis, kremzlė, pasikeitusi sąnarinė sąauga ar susikaupusios kalio druskos.
Reikia pamiršti senus patarimus, kad vieną dieną traumuotą vietą reikia šaldyti, kitą - šildyti kompresais. Visos traumos gydomos šalčiu, bet ne šiluma.
Pirmiausia traumuotą galūnę reikėtų padėti lygiai ar truputį pakelti. Tuomet ant sužeistos vietos 15-20 minučių uždėti kuo daugiau ledo. Jei jo namie nėra, galite panaudoti ir šaldytų daržovių maišelį.
Kad nenušaldytumėte odos, ledą reikėtų dėti ne tiesiai ant odos, bet ant kokios nors medžiagos. Po valandos šaldymo procedūrą reikėtų pakartoti. Ir taip kelis kartus kokias penkias dienas.
Būnant gamtoje ne visuomet galima greitai rasti daug ledo. Todėl iškylaujant visuomet su savimi reikėtų turėti specialių šaldomųjų tepalų, gelio. Jų sudėtyje yra uždegimą slopinančio ir šaldomojo preparato.
Traumuotą ranką ar koją kuo mažiau judinkite, kuo daugiau ilsėkitės. Jei praėjus kelioms dienoms skausmas ir patinimas nemažėja, plinta kraujosruva, būtina kreiptis į gydytoją.
Šalčiu gydomi net ir saulės nudegimai. Jei odos tarpsluoksnis nepažeistas, nudegintą vietą reikia kuo greičiau atvėsinti šaltu vandeniu. Kelias dienas nudegintą vietą reikėtų šaldyti ledukais.
Po nudegimo kelias dienas reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Nudegimams gydyti vaistinėse yra daug specialių tepamų, purškiamų, aliejinių medikamentų, kremų.
Jei ant odos susiformavo pūslės, būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Pūslių jokiu būdu negalima karpyti patiems.
Reikia nepamiršti, kad bet koks odos įdrėskimas vinimi, spygliu, šaka - vartai infekcijoms. Niekada negali būti garantuotas, kad ant to aštraus daikto nebuvo stabligės sukėlėjų.
Vaikai iki 18 metų turi imunitetą stabligei. Vyresniems žmonėms patyrus tokių sužeidimų geriau nerizikuoti ir pasiskiepyti.
Gerai pagalvojęs kiekvienas mūsų prisimintų atvejį, kai pažįstamas, įsidrėskęs odą, po kiek laiko susirgo stablige arba jam susiformavo pūlinys. Tokiais atvejais žaizdai užgyti reikia nebe kelių dienų, o kelių mėnesių.
Jei žaizda kraujuoja, įdrėskimas negražus, oda lietėsi su žeme, būtina kreiptis į medikus. Kraujuojančią giliai įdrėkstą žaizdą būtina kuo greičiau susiūti. Tokios žaizdos negalima plauti vandeniu.
Reikėtų uždėti sterilų tvarstį, aptvarstyti ir nedelsiant važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą.
Rakščių taip pat siūlyčiau netraukti patiems. Jei rakštis nulūžta, iki galo neištraukiama, gali kilti komplikacijų. Medikai rakštį ištrauks, įdurtą vietą dezinfekuos.
Kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų pasiimti su savimi važiuojant į gamtą? Šaldomųjų priemonių - purškiklių, gelio. Taip pat sterilaus tvarsčio žaizdai aprišti. Ne pro šalį pasiimti ir nuskausminamųjų tablečių.
Gamtoje puola vabzdžiai. Jų įkandimai netgi pavojingesni nei traumos. Jie gali sukelti įvairių alerginių reakcijų, anafilaksinį šoką, kuris gali baigtis žmogaus mirtimi.
Todėl reikėtų pasiimti purškalų, atbaidančių vabzdžius, taip pat medikamentų, sumažinančių alerginę reakciją. Jie dažniausiai yra purškiami. Tai ypač svarbu, jei gamtoje ilsėsitės su vaikais.
Įkandus vabzdžiui pirmiausia įkandimo vietą reikia atšaldyti. Tuomet susitrauks kraujagyslės ir alerginė reakcija mažiau išplis. Po to kurį laiką reikėtų vartoti antihistamininius preparatus.