Pasak medikės, jokio ypatingo ligų pagausėjimo, žvelgiant statistiškai ir lyginant su kitais metais, šiemet nėra. O peršalimų, anginų, ausų uždegimų vasaros metu visada būna. Tik jų specifika kiek skiriasi nuo žiemos, rudens laikotarpio peršalimų.
Vasarą žmonės peršąla dėl kitų priežasčių, nei žiemą. Maudymasis vandens telkiniuose, perkaitimas, skersvėjai, kondicionieriai – dažniausios vasarinių peršalimų priežastys. Gripo, būdingo rudeniui ir žiemai, vasarą beveik nebūna arba pasitaiko labai retai.
Tačiau tiek žiemą, tiek vasarą peršalimas gydomas lygiai taip pat.
„Peršalimui reikšmės turi permainingi orai – arba kabai karšta, arba staiga atvėsta. Temperatūrų svyravimas silpnina imunitetą, ir gali lengviau prikibti virusas, bakterija“, - sako N. Vaicekauskienė.
Kai orai šilti, dažnai bandoma vėdintis, sukeliant skersvėjus, o tai pavojinga. „Jeigu įstaigose atidaromi langai, durys, susidaręs vėjas nusineša šilumą ir atšaldo žmogų ar kažkurią jo kūno dalį. Pastaruoju atveju kyla raumenų uždegimai“, - aiškina medikė.
„Tas pats su kondicionieriais. Lauke labai karšta, žmogus įlipa į automobilį ir kaip galima labiau staiga atšaldo. Toks temperatūrų svyravimas ypač pavojingas“, - sako N. Vaicekauskienė.