Palangiškis – pirmasis lietuvis, kuriam buvo persodintos kepenys, ir ilgiausiai po tokios operacijos gyvenantis žmogus Lietuvoje. Infekuotam hepatito B ir C virusais vyrui operacija buvo vienintelė galimybė likti gyvam. Ji buvo atlikta Berlyne (Vokietija). Tokios operacijos Lietuvoje tuomet nebuvo daromos.
Gyvendamas su svetimu organu A. Ziabkus neištrūko iš medikų globos – maždaug kas šešias savaites jam atliekami kraujo tyrimai. Jų rezultatai rodo, kad kepenyse vyksta lėtas uždegimo procesas.
Žurnalistui nepavyko išsiaiškinti, kaip hepatito virusai pateko į jo organizmą. Iki operacijos Berlyne jis nė karto nesigydė ligoninėje, jam nebuvo atlikta jokia chirurginė procedūra.
Tiesa, ką tik gimusiam Alvydui buvo perpilta kraujo, nes medikai įtarė mažakraujystę. Tuomet, 1965-aisiais, kraujo donorai dar nebuvo tiriami dėl hepatito virusų.
Alvydas turi ir dar vieną abejonę – galbūt pavojingi virusai galėjo patekti jam lankantis pas odontologą?
„Galiu tik spėti, kaip užsikrėčiau. Aišku viena – virusai mano organizme ilgai miegojo. Kai kreipiausi į medikus, mano kepenys jau buvo pažeistos”, – prisiminė pašnekovas.
Pirmoji, įtarusi, kad kažkas negerai, buvo Alvydo žmona Edita: ji pastebėjo, kad sutuoktiniui tinsta kojos.
Tuomet, 1994-aisiais, medikai užtiko hepatito B virusą, o hepatito C virusas rastas tik vėliau, tiriantis Vokietijoje. Lietuvoje dar nebuvo galimybių jam diagnozuoti.
1998-aisiais A.Ziabkui Berlyno Humboldtų universiteto R.Virchowo klinikoje buvo persodintos kepenys.
Žurnalisto būklė prieš operaciją buvo sunki. Gydytojai neslėpė – su senosiomis kepenimis jis būtų ištvėręs vos keletą mėnesių.
Nors po operacijos virusai neišnyko, juos galima slopinti vaistais.
Per pusantro dešimtmečio, kai A. Ziabkus sužinojo diagnozę, Lietuvoje atsirado kur kas daugiau galimybių įveikti ligą. Hepatitui C gydyti medikai gali skirti vaistų, kurie daugiau nei pusei pacientų per 6–12 mėnesių sunaikina virusus.
Šie vaistai skiriami atsižvelgiant į hepatito C viruso genotipą ir ligos stadiją. Jeigu jie ir nesunaikina virusų, sulėtina ligos progresavimą. Kepenys persodinamos tik sunkiausiais atvejais.
Hepatito C virusu Lietuvoje yra užsikrėtę 2,8 proc. gyventojų. Daugelis net neįtaria, kad serga.
„Kai žmogus pajunta negalavimus, kepenų liga jau būna pažengusi”, – įspėjo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas.
– Kodėl hepatitas C yra vadinamas tyliuoju žudiku? – pasiteiravau profesoriaus J. Valantino.
– Kasmet Lietuvoje vykstančią akciją, raginančią tikrintis dėl hepatito C, lydi šūkis „Ar aš esu Nr.12?” Yra žinoma, jog pasaulyje viena hepatito formų serga kas dvyliktas žmogus.
Lietuvoje iš visų hepatito formų labiausiai yra paplitęs hepatitas C. Esame atlikę epidemiologinį tyrimą, kuris parodė, kad šia liga serga 2,8 proc. Lietuvos gyventojų.
Tai – prastas rodiklis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Dar viena žinia – mes tyrėme savanorius, atėjusius apsipirkti į prekybos centrą. Tai žmonės, kurie save laikė sveikais.
Iki tol hepatitas C dažniausiai buvo nustatomas tiriant kraujo donorus. Manau, tai nėra geriausi tiriamieji – jie sudaro išskirtinę visuomenės grupę, kuri kraujo duoda už atlygį.
– Vis dar vyrauja požiūris, kad hepatitas C persekioja tiktai asmenis, atsidūrusius visuomenės užribyje. Ar tai teisinga?
– Jokiu būdu. Iki 1993-iųjų Lietuvoje nebuvo tiriamas donorų kraujas. Vadinasi, žmonės, kurie iki 1993-iųjų tapo donorais ar gavo donorų kraujo, kur kas labiau rizikuoja susirgti šia liga.
Tais laikais kraujo aukodavo tiek gamyklų darbininkai, tiek aukštųjų mokyklų studentai. Nemaža jų dalis yra užsikrėtusi, nors to neįtaria.
Esame paskelbę duomenis, kaip per pastarąjį dešimtmetį pakito rizika užsikrėsti hepatitu C. Anksčiau tai buvo donorai bei asmenys, kuriems atliktos sudėtingos operacijos, hemodializė, kitos su krauju susijusios procedūros.
Šiuo metu pažeidžiamiausi asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, turintys tatuiruočių.
– Kuo pavojingas hepatitas C?
– Keturi penktadaliai užsikrėtusiųjų suserga lėtine hepatito C forma, tiktai vienas penktadalis gali savaime pasveikti.
Lėtinė forma yra nebyli – nebūna nei geltos, nei kitų rimtesnių negalavimų. Užsikrėtus liga pasireiškia praėjus 15–20 metų – atsiranda lėtinio kepenų pažeidimo požymių, dažniausiai tai būna kepenų cirozės komplikacijos.
Liūdniausia, kai virusas sukelia kepenų cirozę ar kepenų vėžį, tada tenka persodinti kepenis.
Santariškių klinikose penkiems ligoniams, kuriems hepatito C virusas yra sukėlęs kepenų vėžį, jau persodintos donoro kepenys.
Šioje srityje jau yra naujų ir diagnostikos, ir gydymo būdų. Manau, po kelerių metų galėsime kalbėti apie dar didesnę pasveikusių ligonių dalį.
– Lėtinis uždegimas ardo kepenis. Kas padeda nustatyti, kiek pažeistas šis organas?
– Iki šiol pagrindinis kepenų audinio diagnostikos tyrimas buvo kepenų biopsija. Ją atliekant didele adata duriama į kepenis ir imamas mėginys – tai kraujinga, skausminga ir komplikacijų galinti sukelti procedūra.
Šis tyrimas padeda įvertinti kepenų audinyje vykstantį uždegimo procesą, nustatyti kepenų fibrozės laipsnį.
Bet šios procedūros neįmanoma atlikti, jei kepenų liga yra toli pažengusi, taip pat sutrikęs kraujo krešėjimas.
Santariškių ir Kauno klinikose vietoj skausmingos biopsijos taikomas naujas metodas – neinvazinis kepenų tyrimas ultragarsu. 100 tūkst. litų kainuojančius elastografus „Fibroscan” abiem klinikoms dovanojo farmacijos kompanija „Roche”.
15 minučių trunkantis tyrimas yra daug pigesnis nei biopsija, o rezultatai gaunami tuoj pat. Nors juo negalime patikslinti uždegimo aktyvumo, galime tiksliai kontroliuoti ligos eigą.
Apie ligą nekalba su šeimos gydytoju
2010 metais per akciją „Gal aš esu Nr.12” dėl hepatito C ištirti 772 asmenys. Paaiškėjo 9 teigiami rezultatai. 2011 m. ištirta 1012 asmenų – rasti 24 užsikrėtę hepatitu C. Šiemet ištirta 860 asmenų – rasta 20 užsikrėtusiųjų.
Lietuvos gyventojų žinių apie hepatitą C sociologinis tyrimas atskleidė:
68 proc. apklaustųjų mano, kad tarp jų pažįstamų nėra sergančiųjų hepatitu C;
90 proc. nėra kalbėję apie hepatitą C su šeimos gydytoju;
daugelis mano, kad hepatitu C dažniausiai serga alkoholikai, narkomanai, asocialūs asmenys, o 12 proc. – kad šia liga gali susirgti kiekvienas;
85 proc. apklaustųjų mano, kad vaistai – efektyviausias virusinio hepatito C gydymo metodas.
Šaltinis – „Spinter tyrimai”, 2012 m.
Užsikrėtimo būdas ne visada žinomas
Limas Kupčinskas
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, profesorius
„Visų Lietuvos gyventojų patikrinti dėl hepatito C neįmanoma, todėl svarbu tikrinti žmones, kurie priklauso rizikos grupei. Jie pasitikrinti dėl hepatito C turėtų net jeigu niekuo nesiskundžia.
Hepatito C virusas plinta per kraują ir biologinius skysčius. Be kraujo donorų, rizikos grupei priklauso ligoniai, kuriems atliekama ar buvo atliekama hemodializė. Nors dabar visi pacientai yra tikrinami, anksčiau to nebuvo daroma.
Ne išimtis – medikai: chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos bei kitų skyrių darbuotojai.
Hepatitas C neplinta lytiniu būdu. Bet jeigu šia liga serga vienas sutuoktinių, kitam tikimybė užsikrėsti siekia 5 proc. Retais atvejais hepatito C virusą motina perduoda kūdikiui (5 proc.).
Virusas gali slypėti ir, pavyzdžiui, dantų šepetėlyje – juo ar kita svetima higienos priemone pasinaudojęs žmogus gali užsikrėsti. Tačiau ne visada pavyksta nustatyti užsikrėtimo būdą. Trečdaliui pacientų, patekusių į Kauno klinikas, gydytojai negali paaiškinti, kaip hepatito C virusas pateko į jų organizmą.”