Praradusiems budrumą saulė kerta be gailesčio

Eglė Petkutė
Šį pavasarį ne kartą plūstelėję vasariški karščiai artimiausiais mėnesiais Lietuvą aplankys dar ne kartą. Vasaros malonumus gali apkartinti įkyrus galvos skausmas, nuovargis, mieguistumas, pykinimas – tai simptomai, rodantys, kad organizmas gavo per daug saulės spindulių. Ką daryti, kad žmogaus gyvybei ir sveikatai gyvybiškai svarbi saulės šviesa ir šiluma netaptų pražūtinga?
Saulė neabejotinai naudinga sveikatai, tačiau žmonės, anot jos, dažnai peržengia ribą, už kurios saulės poveikis mums darosi kenksmingas.
Daugiau nuotraukų (1)
Būtina atsikratyti mitais
Medikai pataria pirmiausiai liautis tikėti mitais. Vienas populiariausių mūsų šalyje – kad rudas įdegis yra gražu ir sveika. Naujausi tyrimai parodė, kad nuo klastingų spindulių neapsaugo nei baltos spalvos rūbai, nei kremas, kurį dažniausiai naudojame netinkamai.
„Gulėti paplūdimyje tam, kad įdegtum, tikrai nederėtų. Ilsėtis prie jūros galima ir pavėsyje, nes ir čia mes gauname pakankamai spindulių. Įdegusi ruda oda tikrai nėra grožio ir sveikatos rodiklis, taip ji kovoja su pavojumi, į kurį mes ją stumiame“, - teigė Laisvės prospekto šeimos klinikos šeimos gydytoja Daiva Beriozovienė.
Saulė neabejotinai naudinga sveikatai, tačiau žmonės, anot jos, dažnai peržengia ribą, už kurios saulės poveikis mums darosi kenksmingas.
Saulės spinduliai yra trijų tipų. Infraraudonieji teikia šilumą, plika akimi matomi spinduliai aktyvina galvos smegenų veiklą, didina psichinės veiklos aktyvumą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, didina hormonų aktyvumą, fotochemines reakcijas, padeda pasisavinti daugiau kalcio. Ultravioletiniai spinduliai sudaro mažiausią dalį visoje spindulių paletėje, tačiau jie pavojingiausi, nes skatina pigmento melanino gamybą, o tuo pačiu ir odos pažeidimus, gali sukelti onkologines ligas.
Oda turi atmintį
Gydytoja D. Beriozovienė patarė kasdien pasidomėti ne tik bendromis orų prognozėmis, bet ir ultravioletinių spindulių indeksu (UVI), kuris rodo pavojaus lygį. „Jeigu indeksas yra žemas – 1-2, tą dieną užtenka galvos apdangalo, kai jis siekia 3-5, jau reikia ir akinių su tinkamu filtru, apsauginio kremo odai, tinkamų rūbų. Mūsų šalyje saulė aktyviausia dieną nuo 11 iki 15 valandos. Kai UVI aukštas, derėtų apskritai vengti būti saulėje“, - aiškino medikė.
Itin akylai, anot jos, būtina saugoti vaikus, nes odos pažeidimai, kurie atsiranda iki 18 metų, yra lemiami. Bent kartą vaikystėje ar paauglystėje smarkiai nudegęs žmogus pasekmes gali pajusti net po kelių dešimtmečių. D. Beriozovienė patvirtino, kad liaudyje vartojamas posakis, jog oda turi atmintį, yra teisingas. Tačiau mėgėjai ištisas valandas vartytis paplūdimyje apie tai nesusimąsto ir tik gerokai vėliau, išgirdę grėsmingą diagnozę supranta, jog kadaise elgėsi neatsakingai.
Suaugusio žmogaus oda, priešingai nei vaiko, jau darosi atsparesnė neigiamam saulės poveikiui. Tačiau saugotis būtina, taip pat stebėti odos apgamus, kasmet profilaktiškai pasitikrinti, ar jie netampa piktybiniai. Apsilankyti pas odos ligų specialistą reikėtų ir pastebėjus, kad apgamas plečiasi, keičia spalvą. Melanoma arba odos vėžys yra agresyvi liga, kuria serga vis daugiau jaunų žmonių.
Kremas - menka apsauga
Apsaugoti apgamus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių nėra paprasta. Šie prasiskverbia pro rūbus ir net pro apsauginio kremo sluoksnį.
„Kremas turi priešingą poveikį – užteptas ant apgamo jis dar labiau didina riziką susirgti onkologine liga. Nors jau gaminami ir rūbai, kurių audinys nepraleidžia ultravioletinių spindulių, taip pat skalbimo milteliai ir kitos priemonės, tačiau geriausia būtų pakitusius apgamus arba tuos, kurie yra ant delnų, padų ar ten, kur dažnai traumuojami ir liečiami, tiesiog pašalinti“, - patarė šeimos gydytoja.
Po itin karšto savaitgalio iš sodo ar malonios iškylos gamtoje grįžę žmonės pajuto ir nemalonių simptomų. Kai kuriuos ėmė varginti galvos skausmai, pykinimas.
„Mūsų organizmas dar nespėjo prisitaikyti ir nežino, kaip nuo jos apsisaugoti. Jeigu žmogus ilgesnį laiką pabuvo saulėje nepridengęs galvos, nevartojo pakankamai vandens, daug judėjo, dirbo ar sportavo, jį gali ištikti šilumos smūgis. Tada pasidaro silpna, gali pykinti, pakilti kūno temperatūra, sutrikti orientacija, judesių koordinacija“, - vardijo D. Beriozovienė.
Geriausia, anot medikės, gaivintis mineraliniu vandeniu, prisotintu naudingųjų mikroelementų, kuris padeda atstatyti elektrolitų disbalansą, kuris ir sukelia nemalonius pojūčius. Kava, arbata ar juo labiau alkoholiniai gėrimai veikia priešingai – varo skysčius iš organizmo, taip dar labiau jį alindami ir sukeldami dehidratacijos grėsmę.
Pavojingiausia - šviesiaplaukiams mėlynakiams
Saulė pavojingiausia vadinamojo pirmojo tipo žmonėms, kurių oda ir plaukai šviesūs, o akys mėlynos. Jiems derėtų vengti būti atviroje saulėje. Gydytoja nerekomendavo degintis ne tik jiems, bet ir kitiems.
Ji priminė, kad įdegusi oda greičiau sensta, gamina mažiau kalogeno – svarbiausio odos tarpląstelinės medžiagos baltymo, suteikiančio jai elastingumo. Tokioje odoje greičiau išryškėja raukšlės. „Juk pastebime, kad tuose kraštuose, kur saulės nestinga, žmonės vizualiai susensta greičiau“, - atkreipė dėmesį medikė.
Klaidingai, anot jos, manoma, jog bet kokie tamsūs akiniai gali apsaugoti akis nuo kenksmingų spindulių. „Ultravioletiniai saulės spinduliai pažeidžia tinklainę, todėl silpsta regėjimas. Jau dvejų metukų vaikui reikėtų uždėti kokybiškus, tvirtą apsaugą turinčius akinius. Madingos megztos kepuraitės vaiko galvos neapsaugos. Tai labiau puošmena, o ne veiksminga apsauginė priemonė“, - perspėjo D. Beriozovienė.
Dar vienas gajus mitas, kad nuo saulės padeda apsisaugoti vanduo. Ant kranto besipliuškenančio mažylio oda nudegs dar greičiau, todėl gydytoja patarė atžalą maudytis leisti tik su lengvais rūbais.
„Įprasta manyti, kad baltos spalvos drabužiai saulėtą dieną gelbsti, tačiau tai netiesa. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad juodas rūbas labiau apsaugo nuo kaitrios saulės. Daugelis tik atėję į paplūdimį pradeda odą tepti apsauginiu kremu, kuris pradeda veikti tik po pusvalandžio. Teptis būtina ne rečiau, kaip kas porą valandų. Po maudynių ar nusivalius rankšluosčiu taip pat reikia dar kartą išsitepti kremu“, - aiškino šeimos gydytoja. Ji patarė rinktis priemones, kurių apsaugos nuo spindulių lygis ne mažesnis negu 30.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.