„Abejojančių vakcinų nauda buvo visada, todėl išliks dvejojančių dėl vaisto ar profilaktikos priemonės, bet reikėtų žiūrėti, ką yra įrodęs mokslas. Pacientams kyla baimė, kad paskiepiję jie susirgs viena ar kita liga, tačiau dažnai tai, kas įvyksta „po to“, nebūtinai vyksta „dėl to“. Jeigu žmogui kažkas nutiko po skiepo, dar nereiškia, kad tai įvyko dėl skiepo“, ‒ tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, gydytoja ginekologė ir onkologė Daiva Vaitkienė.
Diskusijos yra naudingos, jei naudojami moksliniai argumentai
Gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad diskusijos apie sveikatos apsaugos priemones ir jų efektyvumą yra geras reiškinys ‒ jos skatina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo ir artimųjų sveikatai. Tačiau kaip ir bet kurioje diskusijoje, reikėtų atidžiai rinkti argumentus ir vertinti informacijos šaltinių patikimumą.
„Saugumas – vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Tačiau dabar, girdėdami diskusijas apie skiepus, žmonės yra pasimetę. Kokia nors garsenybė kalba vienaip, mama interneto forume – kitaip, o gydytojas ‒ dar kitaip, ir mes nebežinome, ką daryti ir kuo pasitikėti“, ‒ sako psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.
Atkreipiamas dėmesys, jog pokalbiuose apie tariamą skiepų ar jų sudedamųjų dalių pavojų labai dažnai girdėti ne medikų, bet kur kas mažiau su sveikatos priežiūra susijusių asmenų balsai. Kliaunamasi interneto forumais, aplinkinių, kurie „skaitė straipsnį spaudoje“ nuomone. Kas nutiko gydytojų autoritetui?
„O ką apie sveikatos apsaugos sistemą daugelį pastarųjų metų girdi žmonės? ‒ klausimu į klausimą atsako D. Balčiūnienė, ‒ „ Ji krečiama skandalų, nuolat reformuojama, vis pabrėžiant sistemos neefektyvumą. O kur dar pranešimai apie netinkamai pareigas atlikusius gydytojus? Žmonėms ir susidaro įspūdis, kad sveikatos apsaugos sistemoje nėra nieko gero, tuo pačiu, menksta gydytojų autoritetas“, ‒ pastebi psichoterapeutė.
Dalis argumentų nutylima
Taigi, ar dar turėtų stebinti atvejai, kai iš diskusijos apie vakcinas gydytojai tarsi sąmoningai eliminuojami? Pavyzdžiui, neseniai spaudos puslapiuose buvo analizuojamas aliuminio poveikis organizmui. Prisiminta, kad aliuminio junginiai naudojami vakcinose imuniniam atsakui sustiprinti, teigta, esą aliuminio hidroksidas pasiliekąs injekcijos vietoje ne vienerius metus, stimuliuodamas imuninę reakciją ir neva sukeldamas lėtinį nuovargį.
Tačiau straipsnyje nepateikta nė vieno gydytojo ar farmacijos specialisto nuomonė. Užmiršta pasidomėti ir PSO ekspertų atliktų tyrimų išvadomis, teigiančiomis, kad šiuo metu nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog aliuminio turinčios vakcinos kelia pavojų sveikatai.
„Šiuo atveju reikėtų pasigilinti, kaip veikia skiepai ir imuninė sistema. Virusui ar bakterijai patekus į organizmą, toje vietoje žūsta ląstelės, išskirdamos biologiškai aktyvias medžiagas, kurios sukelia uždegimą. Šis veikia kaip švyturys imuninės sistemos elementams – jie žino, kur ieškoti svetimkūnio, su kuriuo būtina kovoti“, ‒ sako gydytoja Janina Zupkauskienė.
Pasak pašnekovės, skiepai veikia labai panašiai – skiepijamajam suleidžiami labai susilpninti gyvi ar negyvi mikroorganizmai, ar tik jų išgryninti komponentai. Įvyksta savotiška „saugi pažintis“ su ligos sukėlėjais – sužadinama imuninė reakcija ir organizmas pasiruošia juos atremti. „Vis dėlto, nukenksmintas mikroorganizmas ar jo dalys nesukelia ląstelių žūties patekimo vietoje. Tam į skiepus ir dedamas minimalus papildomos medžiagos kiekis, kad būtų sukeltas lokalus neinfekcinis uždegimas, būtinas imuninės sistemos atsakui“, ‒ paaiškina gydytoja J.Zupkauskienė.
Tokios medžiagos vadinamos adjuvantais (sustiprintojais). Populiariausia ir ilgiausiai naudojama medžiaga – dar Luji Pastero pasiūlyta aliuminio druska. „Tyrimais įrodyta, jog aliuminio druska, kurios dedama į vakcinas, nesikaupia smegenyse, nepatenka į kraują ir nekenkia organizmui. Aliuminis tampa pavojingas tik tada, kai jis naudojamas nuolat, dideliais kiekiais, neatsižvelgiant į dozavimo reikalavimus. To reikėtų vengti– beje, tai tinka kalbant ne tik apie skiepus. Juk žinome, kad bet kuris vaistas tampa pavojingas, kai jis netinkamai dozuojamas“, ‒ pastebi J.Zupkauskienė.
Pasak gydytojų, jeigu kyla nerimas dėl aliuminio junginių, būtina kalbėti ne tik apie vaistus ir jų sudėtį. „Pagalvokime, kiek kartų per gyvenimą žmogus skiepijasi bei gydosi, ir kiek ‒ valgo? Net ir be tikslių skaičiavimų akivaizdu, kad didžiausią šio elemento kiekį gauname su maistu“, ‒sako prof. D. Vaitkienė.
Efektyvumą įrodė patys
Pašnekovė įsitikinusi, kad prieš skiepijimąsi nusiteikusių žmonių buvo ir bus. „Lygiai kaip yra tokių pacientų, kurie mano, kad gydytojas yra prastas specialistas, jeigu pakonsultavęs nepaskyrė jokių vaistų. Dar kiti – priešingai, vaistus laiko nenatūralia priemone. Visos nuomonės turėtų būti gerbiamos, tačiau mūsų, gydytojų, užduotis yra remtis moksliniais duomenimis ir teikti visuomenei visą informaciją apie sveikatos priemonių naudą bei potencialią žalą. Šiuo atveju reikėtų pabrėžti, kad nuo tada, kai buvo atrasti, skiepai patys ne kartą įrodė savo efektyvumą ir padėjo suvaldyti daugybę pavojingų ligų“, ‒ sako prof. D. Vaitkienė.
Tad kas ir kodėl gali būti suinteresuotas vėl ir vėl grįžti prie klausimų apie vakcinų saugumą? „Lygiai taip pat galime klausti – o kam kuriami įtempto siužeto filmai? Juk nemaža dalis visuomenės mėgsta įvairiausias sąmokslo teorijas. Kita vertus, probleminės informacijos siekia pateikti ir žiniasklaida – kai jos nėra, problemos sukuriamos. Galiausiai, neatmestina, jog kai kurie asmenys tokiu būdu tiesiog siekia išgarsėti“, ‒ svarsto gydytoja J.Zupkauskienė.
Ne vienas specialistas pastebi, kad vakcinos tapo savo pačios sėkmės įkaitais. Įveikus ar ėmus kontroliuoti daugelį pavojingų ligų, skiepų nauda pradėta abejoti. „Čia yra dalis tiesos. Žmogus nori jaustis saugus, ir baimė – labai svarbus psichologinis veiksnys. Pastaruoju metu daug kalbėta apie meningokokinę B tipo infekciją, pasiglemžusią ne vieno vaiko gyvybę. Visuomenė išsigando, ir jei kas būtų išradęs vakciną nuo šios ligos, nė kiek neabejoju, žmonės eitų skiepytis būriais. Galbūt net ir tie, kurie iki šiol pasisakė prieš vakcinas“, ‒ teigia psichoterapeutė D. Balčiūnienė.