Kojų venų varikozė – lėtinis kraujotakos sutrikimas, nuo kurio kenčia trys iš dešimties suaugusių žmonių.
Kai sutrinka venų vožtuvų veikla, kraujas užsistovi, todėl venose didėja kraujospūdis. Dėl to venos plečiasi, ilgėja, susidaro poodinių mazgų.
Dažniau ši liga kamuoja moteris, nes daug įtakos turi hormonų pokyčiai nėštumo, priešmenstruaciniu ar menopauzės metu.
Pakaitinė hormonų terapija ar kontraceptinės tabletės taip pat gali didinti venų ligų riziką.
Kojų venų varikozė – lėtinė liga. Iš pradžių drovimasi ir net neįtariama, kad išsiplėtusių venų raizgalynė, panaši į pamėlusį voratinklį, gali būti klastingos ligos pradžia.
Dėl šio estetinio trūkumo moterys linkusios vilkėti ilgesnius sijonus ir sukneles, vasarą drovisi kaitintis paplūdimyje.
Neretai nekreipiama dėmesio ir į kojų nuovargį, sunkumą, blauzdų tinimą, net naktį užklumpantį mėšlungį ar skausmą.
Gydytojo kabineto duris neretai pasiryžtama atverti tik tuomet, kai venos būna jau smarkiai išsiplėtusios, po oda susidarę mazgų, odos spalva – pakitusi, niežti pažeistas vietas.
Anksčiau pagrindinis kojų poodinių venų išsiplėtimo gydymo būdas buvo chirurginė operacija, dabar įmanoma jas „užglaistyti” radijo bangomis ar lazeriu, galima taikyti skleroterapiją, taip pat gydymą šalčiu – krioterapiją.
Operacijos atliekamos tiktai šaltuoju metų sezonu. O kaip pasirūpinti kojomis dabar?
Iš tikrųjų yra nemažai būdų, padedančių atitolinti šią ligą. Svarbu kuo anksčiau ją nustatyti.
Rizika susirgti varikoze mažėja gerinant kraujo apytaką, didinant raumenų tonusą.
Todėl labai svarbios profilaktikos priemonės.
Pavyzdžiui, kompresinės kojinės ar elastiniai tvarsčiai. Jie tinka ne tik tiems žmonėms, kuriems jau išsiplėtė venos. Jos praverčia ir tada, kai norima išvengti kojų venų ligų, ypač tada, kai ruošiamasi į tolimą kelionę lėktuvu.
Kompresines kojines ar pėdkelnes patariama mūvėti nėščiosioms, netgi gimdyti patariama mūvint tokias kojines.
Daug padėti gali ir mankšta, gyvenimo būdo pokyčiai, nauji įpročiai. Mat poodinės venos dažnai išsiplečia žmonėms, kuriems tenka dirbti ilgai sėdint arba stovint.
Jiems reikėtų dažniau keisti kūno pozą, stengtis pajudėti ne rečiau kaip kas pusvalandį, nesėdėti sukryžiavus kojų.
Kojų venos gali persipildyti kraujo, kai būna karšta, kai padidėja kapiliarų sienelių laidumas. Todėl nėra gerai lepintis saulėkaitoje ar saunoje, ilgai būti pirtyje.
Patartina palaikyti kojas pakeltas, geriausia – aukščiau dubens, kad kraujas lengviau tekėtų atgal.
Naudinga nedidelė mankšta, bėgioti ristele, važiuoti dviračiu, plaukioti. Fizinis aktyvumas neleidžia kraujui užsistovėti kojų venose.
Venų mankšta gali tapti netgi lipimas laiptais, todėl dirbantiems sėdimąjį darbą žmonėms nereikėtų naudotis liftu.
Jeigu žmogus mažai juda, pavyzdžiui, daug keliauja automobiliu, autobusu ar lėktuvu, venos persitempia, ima praleisti skysčius, šie kaupiasi aplinkiniuose audiniuose. Todėl keliaujant reikėtų vengti sėdėti sukryžiavus kojas, patariama dažniau keisti kūno padėtį.
Jei tenka ilgai stovėti, pavyzdžiui, priėmimuose ar koncertuose, galima retkarčiais pasistiebti ant pirštų galiukų.
Venų ligų specialistai visada pataria moterims avėti žemakulnius batus, kurių pakulnė siekia 3–4 centimetrus – tokia avalynė fiziologiškai tinka labiausiai.
Ne veltui aukštakulniai vadinami batais žudikais: aukšti kulnai sutrikdo kraujo tekėjimą kojų venomis.
Žmonės, kurie yra paveldėję polinkį į venų ligas, patiria rizikos veiksnius ar pastebėjo pirmuosius kojų venų varikozės požymius, turėtų susigriebti.