Specialisto patarimai: vaisingumo paslaptys (II dalis)

Kaip sužinoti apie vaisingas dienas?

Apskaičiavimas. Jeigu ciklas reguliarus, žymėdama mėnesinių kalendorių, moteris gali apskaičiuoti, kada įvyks ovuliacija. Ovuliacija paprastai įvyksta likus 14 dienų iki kitų mėnesinių. Didžiausia tikimybė pastoti turint lytinių santykių per keturias dienas – dvi dienas iki ovuliacijos ir dvi dienas po. Deja, jei ciklas nereguliarus, tokiu būdu apskaičiuoti ovuliacijos dienos negalėsite.

Pojūčiai. Moteris dėl pasikeitusios savijautos pati gali nuspėti, kada įvyko ovuliacija. Prieš įvykstant ovuliacijai juntamas maudimas apatinėje pilvo dalyje šone, kuris stiprėja, ir įvykus ovuliacijai pasklinda visoje pilvo apačioje. Per ovuliaciją kurį laiką juntamas pilvo pūtimas, kartais – skausmingas noras tuštintis, o pilvas būna įtemptas ir jautrus. Vėliau nemalonūs pojūčiai pilvo apačioje tolydžio mažėja ir išnyksta, pagausėja skystų, skaidrių išskyrų iš makšties. Šių pojūčių visuma vadinama „ciklo vidurio skausmu“ ir rodo įvykusią ovuliaciją bei didžiausią tikimybę pastoti.

Temperatūra. Ovuliaciją galima nustatyti matuojant bazinę temperatūrą, nors šis būdas nėra labai tikslus. Bazinė temperatūra matuojama natūraliose organizmo angose (makštis, tiesioji žarna, po liežuviu) anksti ryte, tik pabudus ir dar neatsikėlus iš lovos. Pirmojoje ciklo pusėje kūno temperatūra būna apie 36,5°C, po ovuliacijos ji pakyla virš 37°C. Tokia vieno ciklo bazinės temperatūros kreivė vadinama bifazine, ir ji rodo, jog ovuliacija įvyko. Jei moteriai neprasideda mėnesinės ir bazinė temperatūra nekrinta (būna virš 37°C), vadinasi, moteris yra pastojusi.

Ovuliacijos testai. Tiksliausias vaisingų dienų skaičiavimo metodas –ovuliacijos testai (šie testai puikiai tinka ir natūraliai kontracepcijai). Ovuliacijos laikas ne visada būna pastovus, ir ne visada – ciklo viduryje. Kartais būna kazuistinių situacijų, kai ovuliacija įvyksta iškart po mėnesinių ar tuoj prieš kitas mėnesines. Norint pastoti, reikėtų taikyti būtent tą parą, kai vyksta ovuliacija.

Mitai apie pastojimą

Apie pastojimą sklando daugybė klaidingų mitų, pvz., kad mergaitė pirmųjų lytinių santykių metu negali pastoti, kad moteris pastoja tik orgazmo metu, kad pastoti neįmanoma per mėnesines arba žindant. Netiesa. Subrendusi mergaitė gali pastoti jau pirmųjų lytinių santykių metu. Pastoti taip pat gali mergaitė, kuriai įvyko ovuliacija ir ji pasimylėjo, nors iki pirmųjų mėnesinių jos gyvenime buvo likę dvi savaitės. Na, o moterims, kurių ciklas trumpas, o mėnesinės trunka ilgai, paskutinėmis kraujavimo dienomis pastojimo tikimybė gali būti didžiausia.

Kūdikio žindymas slopina ovuliaciją ir vaisingumą, tačiau tik tol, kol žindoma reguliariai ir dažnai (naktį ir dieną) ir kol kūdikis negauna papildomo maisto.

Daug mitų susiję su kontraceptikų vartojimu. Moterys vis dar įtariai žiūri į kontracepciją „be mėnesinių“, siedamos tai su neva sumažėjančiu vaisingumu.

Tai neteisingas požiūris. Naudojant sudėtines kontraceptines tabletes (SKT) ar hormoninę gimdos spiralę mėnesinės būna negausios, o kartais gali visai dingti – taip yra dėl laikinai sustabdyto gimdos gleivinės vešėjimo, kuris atsinaujina iš karto, kai tik nutraukiamas tablečių vartojimas arba ištraukiama hormoninė spiralė. Vaisingumui toks poveikis gimdoje neturi įtakos. Pavyzdžiui, ištraukus hormoninę spiralę vaisingumas atsistato taip pat greitai, kaip ištraukus varinę spiralę, ir prilygsta kontracepcijos nevartojančių moterų tikimybei pastoti.

Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas irgi neturi įtakos vaisingumui. Neretai nepastojančios moterys, kurios ilgai vartojo tabletes, linkusios dėl nepastojimo „kaltinti“ būtent kontraceptikus. Iš tiesų yra kitaip. Kontraceptinių tablečių vartojimas laikinai „paslepia“ moters nevaisingumo priežastį, kuri vėl išryškėja nutraukus tablečių vartojimą.

Dažnai būna net atvirkščia situacija – SKT ar hormoninė spiralė skiriamos... gydyti nevaisingumo priežastims – endometriozei, nereguliariam ciklui ar policistinių kiaušidžių sindromui. Hormoniniais kontraceptikais koreguojami hiperandrogenemijos (kai moters organizmas gamina per daug vyriškų lytinių hormonų) simptomai. Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirta ne tik dėl apsisaugojimo, bet ir menstruacinio ciklo sutrikimų korekcijai. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau savaime pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų. Remdamiesi šio tyrimo duomenimis, galėtume teigti, kad hormoninė kontracepcija pagerino moters vaisingumą.

Kaip padidinti vaisingumą?

Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai aštuonerius metus stebėjo per 17 000 ištekėjusių moterų. 2007 m. mokslininkai paskelbė tyrimo išvadas apie mitybos ir gyvenimo būdo įtaką vaisingumui. Įrodyta, jog moterų, kurios laikėsi penkių ir daugiau sveikos mitybos ir gyvensenos principų, ovuliacijos sutrikimų lemta nevaisingumo rizika buvo daugiau kaip 80 proc. mažesnė nei tų, kurios bandydamos pastoti nesirūpino gyvenimo būdu ir valgiaraščiu.

Tyrimas atskleidė, kad tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gerokai padidina moters, turinčios ovuliacijos sutrikimų, galimybę pastoti. Ovuliacijos sutrikimai yra dažna priežastis, dėl kurios poros negali susilaukti palikuonių, jie lemia 18-30 proc. visų nevaisingumo atvejų.

Tyrime aprašomi vaisingumą didinantys veiksniai turėjo panašų poveikį tarp įvairaus amžiaus moterų, nepaisant to, ar jos buvo gimdžiusios. Tad stengiantis greičiau pastoti, įvairaus amžiaus moterims patartina laikytis „vaisingumo dietos“ ir daugiau judėti.

Mitybos ir gyvensenos principai, gerinantys moters vaisingumą:

1. Mažiau hidrintų (trans) riebalų. Daugiausiai šių dirbtinai sukietintų riebalų yra greitame maiste, margarine ir konditerijos gaminiuose: sausainiuose, pyragaičiuose. Jų reikėtų vengti. Mažiau cukraus ir angliavandenių.

2. Daugiau augalinės kilmės baltymų nei gyvulinės kilmės baltymų.

3. Daugiau riebesnių pieno produktų nei lieso pieno. Tai labai įdomus atradimas, juolab kad dažnai įprasta manyti, jog vertingesni yra lieso pieno produktai.

4. Daugiau ląstelienos ir geležies.

5. Daugiau multivitaminų.

6. Normalus kūno masės indeksas (KMI). Galimybės pastoti yra mažesnės, kai moteris yra nutukusi, t.y. KMI viršija 30.

7. Kasdienis fizinis aktyvumas.