Kol vieni vilniečiai burba dėl prastos sveikatos, kiti net ir sulaukę garbaus amžiaus kasdien mankštinasi ir nepraleidžia progos dalyvauti įvairiuose bėgimo maratonuose.
Neseniai klubo „Inžinerija” nariai grįžo iš Olandijos. Į Leideno mieste vyksiantį maratoną važiavo vilniečių pilnas autobusas – visi 39 bėgikai įveikė pasirinktas distancijas.
Keturi bėgikai iš sostinės pasirinko visą maratono distanciją – įveikti kiek daugiau negu 42 kilometrus.
Geriausia bėgti po lietaus
Vyriausias maratono Leidene dalyvis iš Lietuvos buvo 69-erių Mečys Vaičiulis. Maratoną vyras nubėgo per kiek daugiau nei keturias valandas.
„Šį kartą bėgau ilgai, nes prieš tai buvau peršalęs.
Paprastai maratoną aš nubėgu mažiau kaip per keturias valandas”, – pasakojo M. Vaičiulis.
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis vilnietis bėgimo batelius aunasi maždaug kas dvi tris dienas ir kas kartą per porą valandų įveikia 20 kilometrų atstumą pušynais Karoliniškėse.
M. Vaičiulis yra dalyvavęs ir maratonuose Rusijoje, Latvijoje, Slovėnijoje. Lengviausia jam bėgti lygia trasa iš karto po lietaus – tuomet oras būna gaiviausias.
Susirūpino sveikata
Tiesa, jaunystėje M. Vaičiulis nebuvo aktyvus sportininkas.
Vyras tik retkarčiais slidinėdavo, pažaisdavo futbolą.
Tačiau artėjant 50-ajam jubiliejui susirūpino sveikata ir ėmė sportuoti nuolat.
„Pajutau, kad pradėjo sąnarius skaudėti, ligos kibti. Norėjau išsivalyti organizmą, todėl pradėjau bėgioti.
Padėjo – dabar jaučiuosi sveikas”, – džiaugėsi M. Vaičiulis.
M.Vaičiulio bendraamžis 69erių Stasys Čirba – taip pat aktyvus sportininkas. Šis vilnietis yra įveikęs maratonus Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, ne kartą dalyvavo ir Baltijos keliui atminti skirtame bėgime nuo Vilniaus iki Talino.
Nuolat bėgiojantis S.Čirba stebėjosi, kad vilniečiai sporto naudos sveikatai dar neįvertina, o kai kurie bėgikus net užsipuola.
„Kartą bėgau per miškelį, sėdėjo ant suoliuko kažkokie mėlynanosiai. Jie pradėjo šūkauti „žiūrėk, bėga!” ir net apmėtė mane akmenimis. Kai bėgioju, dažnai sulaukiu replikų, kad geriau eičiau dirbti, užuot bėgiojęs”, – stebėjosi S.Čirba.
Užsieniečiai ploja ir palaiko
Su visai kitokia žmonių reakcija S. Čirba susiduria, kai dalyvauja bėgimo maratonuose užsienyje.
„Ten žmonės bėgikus labai skatina. Į maratonus susirenka daugybė žiūrovų – ploja, palaiko, tarškina barškučius. Lietuvoje to beveik nebūna. Prisimenu, kai dalyvavau maratone Hamburge, pamaniau, kad visos distancijos neįveiksiu, nes buvau pavargęs.
Tačiau žiūrovai taip plojo ir visus bėgikus palaikė, kad susikaupiau ir jų padedamas nubėgau visą maratoną”, – prisimena S. Čirba.
Parkai menkai apšviesti
Nuolat bėgiojantis 70-metis Jonas Gudmonas mano, kad vilniečių nenorą sportuoti lemia ir tai, jog miestas nėra pritaikytas aktyviai veiklai.
„Gerai mums, vyrams, tačiau moterims kai kuriose miesto vietose bėgioti gali būti ir nesaugu – miškeliai, kur geriausia bėgioti, nes danga minkšta, vakarais neapšviesti”, – sakė J.Gudmonas.
J.Gudmonas gyrė tik tarp Lazdynų ir Karoliniškių esantį Pasakų parką – čia vakarais įjungiami žibintai, o takeliai valomi net žiemą.