Kretingos ligoninėje vidaus ligų gydytoju dirbantis V. Matulionis prostatos vėžio diagnozę pirmą kartą išgirdo prieš aštuonerius metus – 2004-ųjų gegužę. Nors vyras nejuto jokių ligos ženklų, jis atliko profilaktinius PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimus.
Paaiškėjo, kad vėžys yra pradinės stadijos.
„Tuomet galėjau rinktis operaciją arba spindulių terapiją. Pasirinkau pastarąją, nes ji kėlė mažiau komplikacijų”, – pasakojo palangiškis.
Spinduliai sunaikino vėžines ląsteles, ir šešerius metus po to V. Matulionis gyveno ramiai, tiktai vieną du kartus per mėnesį atlikdamas tyrimus.
Prieš porą metų PSA rodiklis vėl ėmė didėti. Palangiškiui buvo skirta hormonų terapija. Tačiau po poros metų, šį pavasarį, organizmas tapo atsparus šiems vaistams.
Kilo galvosūkis, ką daryti. Spindulinė terapija antrą kartą neįmanoma. Neįmanoma ir operacija – po gydymo spinduliais atsiranda daug randų, gresia labai sudėtinga operacija ir daug komplikacijų.
„Sutapo, kad tuo metu onkologai vedė derybas su italais, ketinančiais pristatyti naują šalčio terapijos metodą. Italams buvo nusiųsti kelių pacientų tyrimų duomenys, ir jie pasirinko mane”, – pasakojo V. Matulionis.
Jis net nesuabejojo, ar sutikti – kito kelio nebuvo. Be to, medikas buvo šiek tiek girdėjęs apie šalčio terapiją, žinojo, kad tai taikoma JAV, Europoje.
„Nors ir esu gydytojas, pats savęs negydžiau – aš patikėjau savo sveikatą tiems, kurie išmano šią sritį”, – sakė palangiškis.
Vyras puikiai ištvėrė procedūrą, po jos greit atsigavo. Praėjus kelioms dienoms nieko nejautė – nei skausmo, nei aukštos temperatūros.
„Ir psichologinė savijauta gera. Porą metų, kol gydžiausi vaistais, teko patirti daug nemalonių šalutinių reiškinių – prakaitavimą, silpnumą, tekdavo prabusti naktį. Dabar viso to nėra.
Labai tikiuosi, kad šis metodas bus įdiegtas ir suteiks daug galimybių ligoniams, sergantiems ne tik prostatos vėžiu”, – sakė V. Matulionis.
Šaltis jau ne pirmą kartą panaudojamas medicinoje, o krioabliacija nėra visiškai naujas metodas.
„Ir dabar šaltis naudojamas melanomai šalinti, jis taikomas, pavyzdžiui, gimdos kakleliui gydyti.
Tačiau iki šiol tai buvo taikoma tik paviršiniams audiniams. Dabartiniais trečiosios kartos aparatais galima gydyti vidinius auglius”, – aiškino Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas urologas Albertas Ulys.
Procedūra techniškai nėra labai sudėtinga, tuo labiau kad ji panaši į kitą prostatos vėžio gydymo metodą – brachiterapiją, populiariai vadinamą jodo sėklų implantavimu.
Šiuo atveju paciento prostatą pasiekia specialios adatos. Jų kelionė auglio link stebima ultragarso aparatu.
Prie vienos adatos yra prijungiami du dujų balionai. Argono dujos šaldo iki minus 40 laipsnių, o per specialų kateterį cirkuliuojantis skystis saugo, kad šaltis nepakenktų aplinkiniams audiniams.
Kitos dujos – helio – šildo sušalusius audinius. Visa tai kontroliuoti leidžia daugybė daviklių, o procedūra pakartojama du kartus.
„Sušaldoma visa prostata. Kadangi vėžinės ląstelės yra jautrios šalčiui, jos žūva.
JAV jau taikoma šalčio terapija, kai užšaldomas tiktai vėžio židinys.
Mes tikimės, kad mūsų turima aparatūra ateityje leis tiksliai nustatyti vėžio židinius prostatoje ir juos paveikti”, – aiškino A. Ulys.
Po procedūros išsaugoma maksimali gyvenimo kokybė – aplinkiniai audiniai nukenčia minimaliai. Tačiau gerų rezultatų pasiekti galima tiktai atidžiai parinkus pacientus, kuriems šis metodas būtų naudingiausias.
Procedūra užtrunka kiek daugiau negu dvi valandas. Jau tą pačią dieną pacientas jaučiasi puikiai, o kitą gali vykti į namus.
„Deja, šaldymas nėra gydymo metodas, kuris tinka visiems. Perkutaninė šalčio terapija pasaulyje taikoma apie penkerius metus, bet nėra labai paplitusi dėl sudėtingos technologijos. Bet visi pripažįsta, kad tiksliai įbedus adatą ir užšaldžius naviką sulaukiama gerų rezultatų”, – sakė A. Ulys.
Inkstų vėžio atvejais šaltis praverčia tuomet, kai įprasta operacija būtų pernelyg žalojanti. Naviką paveikus šalčiu, inkstų veikla nesutrinka, o procedūros rezultatai nėra blogesni nei atviros operacijos.
Keturi pacientai, gydyti naujuoju metodu, ligoninėje neužsibuvo. Tačiau jų būklė bus nuolat stebima.
Vilniečiai onkologai jau dabar turi 60 pacientų, kuriems reikėtų tokios pagalbos. Šį metodą bus galima taikyti plačiau, kai bus išspręsta apmokėjimo už vienkartinius rinkinius krioterapijai atlikti problema.
JAV medikams – įprasta procedūra
Kadenciją baigusiam prezidentui V. Adamkui (nuotr.) medikų pagalbos prireikė, nes kairiajame jo inkste buvo užtikta darinių, didinančių onkologinės ligos riziką.
Gydymo procedūra buvo atlikta prieš mėnesį Čikagoje. JAV medikai gydymo šalčiu procedūras taiko jau keletą metų. Po procedūros jau tą pačią dieną V. Adamkus buvo išleistas iš ligoninės.
Netrukus jis grįžo prie aktyvios veiklos.
Pasirinkimo galimybės – didelės
Diagnozavę prostatos vėžį Lietuvos gydytojai gali taikyti šiuos metodus:
aktyvų stebėjimą (iki 50 proc. pacientų galima negydyti, tiktai stebėti);
atidėti gydymą (mažos ir vidutinės rizikos pacientams galima atidėti operaciją ar spindulių terapiją keliems mėnesiams ar metams);
operaciją (atvirą arba atliekamą laparoskopu);
išorinę spindulių terapiją;
brachiterapiją (mažų dozių spindulinę terapiją, kai implantuojamos jodo sėklos);
brachiterapiją (didelių dozių spindulinę terapiją, kai į prostatą implantuojami iridžio strypai);
hormonų terapiją;
šalčio terapiją (krioterapiją).
Lietuvoje dar netaikomi du metodai, kurie jau prieinami Vakaruose, – robotų chirurgija ir didelio intensyvumo fokusuotas ultragarsas.