Higienos instituto duomenimis, 2011-aisiais dėl alkoholio
vartojimo mirė 927 žmonės, arba 35 žmonėmis mažiau nei
2010 metais.
Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo
alkoholinė kepenų liga (49 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas
alkoholiu (33,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,7
procentai).
Palyginti su 2010 metais, moterų mirtingumas dėl alkoholio
vartojimo 2011 metais išaugo beveik penktadaliu, tačiau išliko
maždaug triskart mažesnis negu vyrų.
Tuo metu nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų pernai
mirė 1645 žmonės, arba 68 žmonėmis daugiau nei 2010 metais.
Dauguma (84,1 proc.) mirusiųjų nuo šių piktybinių navikų buvo
vyrai.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 metais 698
asmenys, arba 100 žmonių mažiau nei 2010-aisiais, pirmą kartą
kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės, 1,5
tūkst., arba 367 asmeninis daugiau nei užpernai, - dėl lėtinio
alkoholizmo.
2011 metų pabaigoje gydymo įstaigose gydėsi 51,9 tūkst.
lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų, arba 3,5 tūkst. mažiau nei
2010 metais.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2011 metais nuo
nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 45 neblaivūs asmenys, iš
kurių aštuoni žuvo. Dar devyni neblaivūs asmenys nukentėjo kelyje
iš darbo ar į darbą.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
duomenimis, pernai užregistruoti 505 kelių eismo įvykiai dėl
neblaivių asmenų kaltės - beveik kas septintą užregistruotą
įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 67, buvo sužeisti 785
žmonės.
Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio
buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 24,
buvo sužeisti 398 žmonės.
Pernai, palyginti su 2010 metais, neblaivių asmenų sukeltų
kelių eismo įvykių sumažėjo 4,4 proc., neblaivių vairuotojų
sukeltų eismo įvykių – 2,4 procento.