Jūra padeda ne tik numesti kilogramų, dailina odą, bet ir gydo

Apie jūros vandens naudą jau žinojo ir garsiausias graikų gydytojas Hipokratas. Jis siūlė juo gydyti išorines žaizdas, įtrūkimus ir mėlynes. Maudynes jūroje Hipokratas paskirdavo kenčiantiems nuo nervinių sukrėtimų ir sąnarių skausmų, o jūros vandens klizma gydė žarnyno susirgimus. Apskritai, Hipokratas, matyt buvo dar ir pirmuoju talasoterapijos (gydymas jūriniu klimatu ir jūros maudynėmis) specialistas.

Kodėl žmones taip traukia prie jūros ir kuo paaiškinti gydomąsias sūraus vandens savybes?

XX a. pradžioje prancūzų biologas Rene Quintonas, atlikęs ne itin humanišką bandymą su šunimis, nustatė, kad jūros vandens sudėtis labai panaši į žinduolių kraujo plazmą. Mokslininkas dalį bandomųjų gyvūnų kraujo pakeitė jūros vandeniu. Po šio eksperimento šunys ne tik išgyveno, bet ir tapo sveikesni: padidėjo jų apetitas, pagerėjo nuotaika ir hemoglobinas. Šiuolaikinė biochemija patvirtino: jūros vandens sudėtis artima žmogaus kraujo plazmai.

Jis turi daug ištirpusių įvairių mikroelementų: kalio, magnio, kalcio, geležies, bario, chromo, jodo, chloro, mangano, nedidelis kiekis sidabro ir aukso. Šie mineralai maudynių metu daro teigiamą poveikį organizmui per nervines galūnėles odoje. Šios medžiagos geriausiai įsiskverbia, kai vandens temperatūra siekia apie 35 laipsnius, dėl to talasoterapijos centrų baseinuose jūros vanduo pašildomas. Bet maudynės vėsioje jūroje - taip pat naudingos.

Šiuolaikinė medicina, pritardama Hipokratui, tvirtina, kad jūra gydo daugelį negalavimų. Štai tik kai kurie gydomieji talasoterapijos rezultatai:

- pagerina kraujagyslių darbą ir sumažina aukštą kraujospūdį;

- suteikia energijos, pagerina termoreguliaciją ir grūdina organizmą;

- suaktyvina kraujo cirkuliaciją, padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir padaro širdies ritmą normaliu;

- sustiprina antistresines organizmo atsargas teigiamą poveikį darančiais neigiamais jonais;

- naudingų organizmo medžiagų kaupimas teigiamai veikia endokrininę, nervų, imuninę ir kvėpavimo sistemas.

Talasoterapija gali būti pavojinga onkologiniams ligoniams, kenčiantiems nuo infekcinių susirgimų, alergijos jodui. Dėl pastarojo negalavimo reikia atlikti testą. Jei rezultatas teigimas, nereikėtų važiuoti prie Raudonosios ir Negyvosios jūrų, kur druskų ir jodo koncentracija itin aukšta.

Jodas, kuriuo turtingas jūrinis oras, suaktyvina galvos smegenų darbą, pagerina atmintį ir skydliaukės darbą. Būtent tai sudaro kavitoterapijos pagrindą. Kiekvienas jūros oro gurkšnis prisotintas vandenine suspensija naudingų medžiagų, kurias godžiai „siurbia“ mūsų tikriausiai susilpnėjusi skydliaukė. Būdami prie jūros greitai pajusite, kad kvėpuoti lengviau, miegas pasidarė ramesnis, pagerėjo nuotaika. Ir svarbiausia - ne gydymas, o tiesiog malonumas!

Šį gydymo būdą galima taikyti visą laiką atostogaujant prie jūros. Vieni mėgsta giliau „įsikniaubti“ į karštą smėlį, kiti - apsiriboja šiltomis smėlio vonelėmis kojoms ar stato smėlio pilis. Beje, moksliškai įrodyta, kad ant šlapio smėlio pirštu piešdami figūrėles ar statydami pilis, to net nejausdami, išsprendžiame vidinius psichologinius konfliktus ir išsivaduojame nuo giliai tūnančių baimių (fobijų).