Naujausius duomenis paskelbė Europos sveikatos priežiūros indeksą matuojanti Švedijos organizacija „Health Consumer Powerhouse“ (HCP). Jos suburti ekspertai vertino šalių sveikatos priežiūrą reglamentuojančius įstatymus, gydymo rezultatus, laiką, per kurį pacientai gali gauti reikiamus tyrimus, specialistų konsultacijas, analizavo eiles gydymo įstaigose, taip pat vaistų kompensavimo tvarką, jų kainas ir prieinamumą. Pagal šiuos kriterijus Europoje pirmauja Olandija, iš tūkstančio galimų surinkusi 872 balus. Antrąją vietą užima Danija (822 balai), trečiąją – Islandija (799 balai). Pirmajame penketuke taip pat atsidūrė Liuksemburgas ir Belgija.
Vaistai – sunkiai pasiekiami
Lietuvai pavyko aplenkti kaimyninę Latviją, kuriai skirta 31-oji vieta, ir Lenkiją, esančią vienu laipteliu žemiau – 27 vietoje. Estija yra 18 vietoje. Prasčiausiai įvertinta Serbija - jai teskirta 451 balas – ir Bulgarija su 456 balais.
Nors Lietuvai teko tik 26 vieta, mūsų šalis laikoma viena iš sparčiausiai žengiančių į priekį. Daugiausiai balų Lietuvai skirta už pastangas ginti pacientų teises, sudarytas galimybes susipažinti su asmens sveikatos įrašais, pacientų organizacijų įtraukimą priimant sprendimus. Ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad lietuviams nereikia ilgai laukti vizito pas specialistus. Eilės pas gydytojus daugelyje Vakarų Europos šalių yra kur kas ilgesnės.
Tačiau Lietuvos sveikatos priežiūros rodiklius smukdo aukštas darbingo amžiaus žmonių mirtingumo lygis, didelis mirtimi pasibaigiančių širdies infarktų skaičius, laiku nediagnozuojamas diabetas, taip pat depresijos paplitimas, taip pat itin paplitę nelegalūs mokėjimai gydytojams. Neigiamo vertinimo sulaukė ir didelės vaistų kainos, tobulintina jų kompensavimo tvarka. Pagal vaistų prieinamumą mūsų šalis atsidūrė greta žemiausioje vietoje kartu su Albanija ir Bulgarija. Neliko nepastebėtos ir ilgametės nesėkmingos mūsų šalies pastangos įgyvendinti e-sveikatos projektą, įdiegti elektroninį receptą ir visus duomenis apie pacientų sveikatos būklę perkelti į virtualią erdvę.
Laikoma, kad gydymas lietuviams nesunkiai prieinamas, tačiau jo rezultatai yra žemesni nei vidutiniai. Lietuvai pagal šį kriterijų skirti 138 balai, kai Skandinavijos šalys įvertintos net 300 balų.
Ministerija abejoja rezultatais
Šią ką tik paskelbtą sveikatos priežiūros paslaugų ataskaitą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) linkusi vertinti skeptiškai. Esą kai kurie tyrime panaudoti duomenys neatitinka SAM turimos statistikos, klausimyno vertintojai neva neatsižvelgė į kai kurias ministerijos pateiktas pastabas, o kai kurie vertinimai atlikti remiantis duomenimis, kurie mūsų šalyje nėra renkami.
„Atkreipiame dėmesį, kad iš 1000 galimų balų nė viena valstybė nesurinko maksimalaus skaičiaus, taigi, visoms ES šalims dar yra rezervų tobulinti savo sveikatos sistemą. Net pirmąją vietą užėmusi Olandija surinko tik 872 balus. Iš 34 vertintų valstybių Lietuva užėmė 26 vietą, pralenkdama net ir panašaus ekonominio išsivystymo šalis kaip Lenkija, Vengrija, Latvija ir kitas. Reitingų eilėje rikiuojamės tuoj pat po Ispanijos ir Portugalijos. Apibendrinę tyrimo rezultatus matome, kad Lietuvos sveikatos sistemoje yra teigiamų pokyčių“, - teigiama komentare, kurį pateikė SAM Ryšių su visuomene skyrius.
Pagerėjusį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ministerija sieja su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pertvarka, gerėjančiu pacientų informuotumu, jų teise rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Sveikatos apsaugos ministro 2008 metų birželio 28 dienos įsakymu patvirtinta pacientų siuntimo gydytojų specialistų konsultacijai ar brangiesiems tyrimams bei procedūroms tvarka numato, kad siunčiantysis gydytojas privalo pacientui nurodyti bent 3 asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ), kurios teikia reikiamas paslaugas. Pacientas, turėdamas siuntimą, gali kreiptis į bet kurią ASPĮ, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo. Mažinti eiles, anot ministerijos, suinteresuotos pačios įstaigos, nes joms už suteiktas paslaugas apmokama pagal pritrauktų pacientų skaičių.
Sutaupys ir ligoniai?
SAM nesutinka ir su teiginiu, kad vaistai mūsų šalies pacientams sunkiai prieinami.
„Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos užsakymu pernai atliktas tyrimas parodė, kad vaistų prieinamumas gerėja, o vaistų suvartojimas negali būti vertinamas vienpusiškai. Nesaikingas, neracionalus vaistų vartojimas gali ne tik nepagydyti, bet ir pakenkti žmogaus sveikatai. Tokių vaistų kaip antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, nedidelį vartojimą reikia vetinti kaip racionalaus vaistų vartojimo požymį - teigiamą bruožą. Vertinant kompensu-ojamųjų vaistų prieinamumą, pagal jų spektrą, kaip parodė SAM užsakytas tyrimas, Lietuva neatsilieka nuo ES vidurkio”, - tikino SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.
Ji priminė, jog nuo 2010 metų Lietuvoje pradėtos reguliuoti ir nekompensuojamųjų vaistų kainos. Gamintojams privaloma deklaruoti kainas, ribojami didmeniniai bei mažmeniniai šių vaistų antkainiai. Kasmet vykdomos derybos su gamintojais, jei jų vaisto deklaruota kaina Lietuvai yra didesnė nei kitų šalių vidurkis.
Per 2010-2011 metus sumažintos kompensuojamųjų vaistų kainos. Sumažėjus priemokoms, sutaupyta daugiau negu 60 mln. litų. Atsižvelgiant į šių metų kompensuojamųjų vaistų kainyne nustatytas kompensuojamųjų vaistų kainas, PSDF biudžete turėtų būti sutaupyta apie 26 mln. litų. Dėl sumažėjusių priemokų panašią sumą esą turėtų sutaupyti ir pacientai.
Gydytojui naudingiau netirti
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė dabartinę sveikatos priežiūros sistemą linkusi vertinti gana palankiai: „Lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, mes atrodome gal kiek prasčiau, tačiau jeigu palygintume su Rytų Europa – net labai gerai“.
Keliose darbo grupėse pacientų teises atstovaujanti moteris tikino, jog valdininkai ir politikai pamažu įsiklauso ir į ligonių prašymus, nors dėl to tenka ir pakovoti. Tačiau jos ir kolegų pastangomis pavyko pasiekti, kad iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų nebūtų išbraukti brangūs medikamentai, skirti Alsheimerio ligai, taip pat šizofrenijai gydyti. Tačiau pati diabetu serganti ir Lietuvos diabeto asociacijai vadovaujanti V. Augustinienė pastebėjo, jog laukti vizito pas gydytoją tenka vis ilgiau. Prieš kelerius metus užsiregistruoti pas specialistą konsultacijai ir vaistų receptams pratęsti pakakdavo prieš savaitę, vėliau – prieš dvi, o dabar jau prireikia laukti vidutiniškai tris savaites. Ydinga, anot moters, ir mūsų šalyje veikianti medikų motyvavimo sistema, kuris atsigręžia prieš pacientus.
„Pas mus skatinimo sistema veikia taip: kuo daugiau gydytojas sutaupo kompensuojamųjų vaistų sąskaita, kuo mažiau išrašo siuntimų pas specialistus, kuo mažiau žmonių paguldo į ligoninę, tuo jis geriau dirba. Paciento sveikatos būklė čia nėra svarbiausia. Metų pabaigoje gydymo įstaiga skaičiuos sutaupytus pinigus ir galbūt kelis litus pridės labiausiai taupiusiam gydytojui“, - piktinosi V. Augustinienė.
Dirbdama Tarptautinėje diabeto federacijos valdyboje 2006 metais ji atliko 12 naujai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių anketinę apklausą. Buvo lyginamas medicinos paslaugų, specialistų, vaistų prieinamumas, medikamentų ir priemonių kompensavimas. Šis tyrimas parodė, kad Lietuva pagal šiuos kriterijus yra viena geriausiai besitvarkančių valstybių. Beje, tik keturiose iš jų jau galiojo pacientų žalos atlyginimo įstatymas, mūsų šalis buvo viena pirmųjų.