Leipalingyje netoli Druskininkų gyvenantis J. Paliutis nekeikia likimo, nors dėl daug ko galėtų ir skųstis – jam nuolat silpsta rankos ir kaklas, kartais nevalingai nusvyra galva, kamuoja nemiga, nuovargis.
Kadaise atvertos trachėjos vietą kakle žymi nedidelis randas, o dažnai kimstantis balsas netrukdo vyrui pasakoti, kiek daug kančių gali suteikti erkinis encefalitas – galvos smegenų dangalų uždegimas.
Nors negalavimai užklumpa staiga, kaip ir gripo, erkinis encefalitas turi vieną būdingą požymį – vangų kaklo ir rankų raumenų paralyžių, kai nukąra galva ir būna sunku ją pakelti.
Ligos priežastis – erkių platinamas virusas.
Apie šią infekciją prieš 32 metus Dzūkijoje mažai kas žinojo. Erkių daug kas parsinešdavo iš miško, bet retas kuris užsikrėsdavo erkiniu encefalitu.
Kad erkinis encefalitas gali būti mirtinai pavojingas, nežinojo ir tuomet dešimtoje klasėje mokęsis J.Paliutis.
1980-ųjų liepą užsikrėtęs pavojingu virusu jis per stebuklą liko gyvas. Net 40 dienų Juozas praleido prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, nes bet kurią akimirką galėjo uždusti. Medikai jį išgelbėjo atvėrę trachėją.
Infekcija jo organizme jau seniai sutramdyta, bet liko tai, kas nuolat ją primena.
Iki šiol vyro rankos dažnai būna kaip guminės. Jei reikia kokį daiktą tvirčiau suimti, Juozas baiminasi, kad jis gali iškristi.
Tačiau dejuoti – ne jo būdui. Įkūręs kaimo turizmo sodybą „Prie akmenų”, kuri 2003-iaisiais buvo pripažinta gražiausia, neįgalus vyras nesamdo pagalbininkų, o pats pjauna žolę, siurbia dulkes, plauna grindis, šveičia vonios kambarį.
„Nesu pats geriausias, bet iš pačių blogiausių esu geriausias”, – prisipažino Juozas būsimai žmonai Živilei, su kuria prieš 8 metus sukūrė šeimą.
Neseniai sutuoktinių keliai išsiskyrė, nors Juozas vis dar tikisi, kad žmona Živilė sugrįš. Dažniau pas vienišą tėvą svečiuojasi septynerių metų duktė Gabrielė.
J.Paliučio gyvenime buvo ne viena sunki akimirka.
1980-aisiais baigęs dešimtą klasę Juozas leido vasarą šienaudamas, padėdamas tėvui lentpjūvėje. Sveiką ir fiziškai stiprų jaunuolį liga pakirto paslapčia.
Ryte dalgiu kirtęs žolę, vakare jis pasijuto labai blogai. Staiga pakilo temperatūrą, ėmė laužyti kaulus, diegti galvą ir sprandą, pasidarė silpna, visą naktį pykino.
Ryte iškviesti greitosios pagalbos medikai išvežė jį į ligoninę. Atlikus tyrimus medikams nebeliko abejonių, diagnozė – erkinis encefalitas.
Po trijų parų, praleistų Druskininkų ligoninėje, liga nesitraukė – nuo pečių buvo suparalyžiuotos rankos, jas pasidarė sunku valdyti.
Kai sutriko kvėpavimas, Juozas buvo skubiai pervežtas į tuometę Vilniaus Šv.Jokūbo ligoninę. Vyras galėjo uždusti, todėl teko atverti trachėją, prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą.
Būklė kurį laiką buvo labai sunki. Jis buvo gydomas reanimacijoje.
„Sąmonės nebuvau praradęs, bet pats kvėpuoti negalėjau, man padėjo aparatas.
Mano tėvams atrodė, jei žmogus negali pats kvėpuoti, vadinasi, artėja galas. Bet aš nepasidaviau, ištvėriau”, – prisiminė pašnekovas.
Krizei praėjus kvėpavimo aparato prireikdavo vis rečiau. Iš pradžių pusvalandis, vėliau – viena, dvi, trys valandos – vis ilgėjo laikas, kai Juozas galėjo savarankiškai kvėpuoti.
Po trijų mėnesių, praleistų Vilniaus ligoninėje, Juozas grįžo namo. Buvo jau spalis, prasidėję mokslo metai, tačiau ligos išsekintas jaunuolis beveik neturėjo jėgų mokytis.
Galiausiai jis atsigavo po erkinio encefalito, bet šalutiniai reiškiniai niekur nedingo.
Juozas nepasidavė. Namuose jis įsirengė treniruoklius, kasdien daug mankštinosi. Ir iki šių dienų liko įprotis – nė dienos be sporto.
„Kad dabar man nereikia invalido vežimėlio ir esu savarankiškas, pasiekiau tik savo užsispyrimu”, – prisipažino J.Paliutis.
Vyras puikiai žino – jeigu nesimankštintų, negalėtų aukštyn pakelti rankų, susišukuoti, apsirengti, važiuoti dviračiu.
Suglebę raumenys greitai sustingtų, deformuotųsi sąnariai. O dabar jo rankos laisvos kaip sveiko žmogaus.
„Dažnai žmonės skundžiasi bėdomis, aš to nedarau. Juk galėjo būti dar blogiau”, – tikino vyras.
Baigdamas vidurinę mokyklą vyras svajojo būti barmenu. Bet dėl ligos šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti.
Juozas ėmėsi smulkiojo verslo, įrašinėjo muziką, organizuodavo diskotekas, nuo jo nenusigręžė draugai.
Užsikrėtė per nepasterizuotą pieną
Milda Žygutienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė
Erkinio encefalito virusas sukelia centrinės sistemos ligą – galvos smegenų dangalų uždegimą. Ligą platina Ixodes genties erkės. Bet žmogus gali užsikrėsti ir gerdamas nepasterizuotą ožkos ar karvės pieną, į kurį pateko virusas.
Pernai šalyje nustatyti keturi atvejai, kai nuo ožkos ar karvės pieno erkiniu encefalitu iškart susirgo keli žmonės. O šiemet birželio 8-ąją nustatytas ligos židinys, kai nuo tokio pieno susirgo 10 žmonių – 9 suaugusieji ir vienas vaikas. Toks protrūkis užregistruotas Lentvaryje, Trakų rajone. Dėl erkinio encefalito ligoninėje atsidūrė ožkų bandą auginančio ūkininko šeimos nariai ir asmenys, pirkę iš jo ožkos pieną. Virinant pieną, šis virusas žūsta per 2 minutes, o pakaitinus iki 70 laipsnių Celsijaus – per 5 minutes.
Dar vienas būdas išvengti erkinio encefalito – skiepai.
Kad ant žmogaus patekusios erkės būtų greičiau pastebėtos, einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais. Palaidinės turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai priglustų prie riešo, patarčiau mūvėti ilgas kelnes, o galvą apsirišti skarele ar užsidėti kepurę. Veidą, kaklą, rankas galima išpurkšti specialiomis priemonėmis, atbaidančiomis erkes.