Nuo jaunystės 37 dydžio batus avėjusi D. Puchova-Ledniovė dabar dairosi keturiais dydžiais didesnės avalynės.
Žiūrėdama į nuotraukas, darytas anksčiau, moteris pastebi ryškių savo išvaizdos pokyčių, nebūdingų sveikam žmogui: neproporcingai padidėjusi nosis, grubesni veido bruožai, platesnės plaštakos, pasikeitusios kūno formos.
„Veidas ir kūnas akivaizdžiai pradėjo keistis maždaug prieš 6–7 metus. Bet pirmieji akromegalijos požymiai pasireiškė gerokai anksčiau, tiktai tuomet to neįtariau”, – pasakojo moteris.
Pirmiausia D. Puchovą-Ledniovę pradėjo varginti gausus prakaitavimas, dažni galvos ir sąnarių skausmai. Moterį ėmė kamuoti staigūs nuotaikos svyravimai, ji greitai pavargdavo, juto, kad mažėja darbingumas. Be to, padidėjo kraujospūdis.
Kaunietė aplankė ne vieną mediką, tačiau niekas nesuprato tikrosios bėdų priežasties. Pacientei jie sakydavo, esą visos jos problemos – dėl per didelės įtampos, fizinio krūvio ir nuovargio. Gydytojai skyrė tiktai kraujospūdį reguliuojančių vaistų.
Kai po kelerių metų moteriai pradėjo didėti pėda, platėti ir tinti veidas, plaštakos, iš pradžių ji manė, kad kaltas padidėjęs svoris.
Medikai jos veide nepastebėjo pokyčių ir toliau net neįtarė ligos.
„Žmonės, ne kartą išvydę mano pabrinkusius paakius, paklausdavo, ar tik nepradėjau kilnoti stikliuko”, – prisiminė D. Puchova-Ledniovė.
Išvaizdos pokyčiai kaunietei pradėjo kelti nepatogumų. Tai turėjo įtakos jos nuotaikai ir savivertei.
„Mačiau, kaip žmonės mane nužvelgdavo. Nors užgauliojimų ar piktų replikų nesulaukiau, jaučiausi labai nepatogiai.
Grįžusi namo kartais išsiliedavau ant brangių žmonių. Pradėdavau savęs gailėtis, užsidarydavau savyje, nelengva buvo ir artimiesiems”, – neslėpė D. Puchova-Ledniovė.
Moteris tikino: jeigu ne vyras ir dvi dukterys, mėgstamas darbas ir Rytų filosofijos žinios, ji būtų palūžusi. Bet šeima ir kolegos padėjo susitaikyti ir su pasikeitusia išvaizda, ir su liga.
Pernai lapkritį Kauno klinikų endokrinologai aptiko moters negalavimų priežastį – akromegaliją. Ši labai reta liga diagnozuojama 3–4 gyventojams iš milijono, o Lietuvoje – dar rečiau. Šios ligos diagnozė patvirtinta maždaug 120 žmonių.
D. Puchovai-Ledniovei iškart buvo pradėtos taikyti efektyvios gydymo priemonės – kartą per mėnesį jai suleidžiama vaistų.
„Gydymo efektyvumas – akivaizdus. Sumažėjo prakaitavimas, pradėjo kristi svoris, atslūgo įvairių kūno dalių pabrinkimas, netgi veido bruožai tapo šiek tiek švelnesni. Dėl to gerėja nuotaika, geriau jaučiuosi. Svarbiausia – vėl turiu energijos, galiu dirbti”, – pasakojo moteris.
Šių metų vasarį D.Puchova-Ledniovė įkūrė akromegalija sergančių pacientų draugiją „Aušvis”. Šiuo metu ji vienija apie pusšimtį ligonių ir jų šeimos narių.
„Siekiame tapti įtakinga organizacija, kovojančia už akromegalija ir kitomis hipofizės ligomis sergančių bei jų šeimos narių gyvenimo kokybę, skatinti ligonių integraciją į darbo rinką ir visuomenę.
Parama šiems žmonėms ir jų artimiesiems labai svarbi, nes dar nekompensuojami kai kurie būtini vaistai.
Jie dažnai priversti avėti nepatogią avalynę, daugeliui skauda sąnarius, stinga energijos, jie turi odontologinių problemų. Be to, trūksta psichologinės pagalbos, kai kada – artimųjų supratimo”, – sakė veikli kaunietė.
Didėja ir vidaus organai
Akromegalija – reta endokrininė liga, kurią sukelia per didelis organizme gaminamo augimo hormono kiekis arba gerybinė hipofizės adenoma.
Dėl to vaikystėje gali išsivystyti gigantizmas.
Kai susergama vyresniame amžiuje, skeletas plečiasi, pabrinksta minkštieji audiniai, veido bruožai tampa grubūs, sustorėja oda, padidėja nosis, žandikaulis, lūpos, liežuvis, neproporcingai auga pėdos, plaštakos, deformuojasi sąnariai.
Taip pat padidėja ir vidaus organai, pavyzdžiui, kepenys, širdis.
Sergant akromegalija gali kamuoti regos, širdies veiklos, lytinės funkcijos sutrikimai, cukrinis diabetas, miego apnėja.
Pasaulio ūgio rekordininkai taip pat serga šia liga. Sergančių akromegalija yra ir didžiajame sporte, ypač tarp krepšininkų.
Liga vystosi kelerius metus
Robertas Knispelis
Kauno klinikų gydytojas endokrinologas
„Akromegalijos požymių, skirtingai nei daugelio kitų ligų, neįmanoma pastebėti iškart, todėl diagnozė dažnai būna pavėluota. Žmonės tiesiog mažai žino apie šią ligą, todėl nenutuokia, kodėl keičiasi išvaizda.
Ši lėtinė liga dažniausiai užklumpa vidutinio amžiaus žmones.
Atrodytų, akromegalija turėtų būti lengvai atpažįstama, nes ji lemia išvaizdos pokyčius, tačiau simptomai ir pokyčiai vystosi gana lėtai, pamažu, tad liga dažniausiai pastebima tik praėjus 7–10 metų nuo jos pradžios.
Laiku nepradėjus gydyti maždaug 2–4 kartus padidėja mirties tikimybė. Dažniausiai – dėl širdies ligų.
Įtarus, kad žmogus serga akromegalija, atliekami specialūs tyrimai, tokie kaip insulino augimo faktoriaus ir augimo hormono sekrecijos matavimas.
Anksčiau akromegalijai gydyti buvo taikoma vien chirurginė intervencija ar švitinimas, dabar ankstyvos ligos stadijos sėkmingai gydomos ir vaistais.
Šios ligos profilaktikos nėra, tačiau svarbu kuo anksčiau ją nustatyti.
Pastebėjus kokių nors kūno pokyčių, kurie panašūs į akromegalijos požymius, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs skundus ir įtaręs akromegaliją jis pacientą pasiųs pas endokrinologą.
Šis specialistas atlieka ne tik kruopštų fizinį ištyrimą ir papildomus laboratorinius tyrimus – pravartu jam parodyti ankstesnių nuotraukų, kad gydytojas galėtų vizualiai įvertinti kūno pokyčius.”