Kalifornijos universiteto klinikinė psichologė Lauri A. Pasch patikino, kad moterys neturėtų išgyventi, jei neatitinka idealios pacientės įvaizdžio, t.y. kuri niekados nesinervina prie tokią atsakingą procedūrą.
„Tyrimas atliktas tarp 339 moterų, mėginusių pastoti natūraliai, parodė: 61 proc. pastojo per pusmetį, todėl šis kad ir užsitęsęs, bet sėkmingai pasibaigęs procesas nepadarė jokios neigiamos įtakos moterų psichinei sveikatai“, - teigė Ohajo universiteto (JAV), Medicinos koledžo specialistė Courtney Lynch.
„Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, moterims, mėginusioms pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu ir kurioms tai nepavyko, akivaizdžiai pablogėjo psichinė būsena“, - pabrėžė L. Pasch.
Išanalizavę, kaip nesėkmingi mėginimai pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu daro įtaką moterų psichikai, mokslininkai padarė išvadą: nesėkmė gerokai padidina moters nerimo jausmo ir depresijos atsiradimo riziką. Iš 103 moterų, nesugebėjusių pastoti, 60 proc. buvo pastebėtas psichologinio nerimo, o 44 proc. – klinikinės depresijos simptomai.