Kaip mus veikia dangaus kūnų padėtis, priklauso nuo organizmo jautrumo. Žmonės, gimę su jautresne vegetacine nervų sistema, artėjant pilnačiai ir jai prasidėjus, pajunta nerimą, kurio negali paaiškinti. Tomis dienomis paprastai jautriau reaguojama stresinėse situacijose, atsiranda polinkis tam tikrus dalykus sureikšminti. Nors sveikatos problemas pastebi ir anksčiau, tomis dienomis nusprendžia kreiptis į gydytoją, nes atrodo, kad savijauta blogėja, nors taip ir nėra. Pagal padidėjusį pacientų srautą ir jų nuotaikas medikai neretai atspėja, kad prasidėjo mėnulio pilnatis.
„Artėja pilnatis, laikykimės“, - taip pusiau juokais, pusiau rimtai vieni kitus prieš budėjimo pamainą drąsina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai. Jie pripažįsta, kad kelias paras, kol danguje skaisčiai šviečia apvalus mėnulio diskas, darbas išvargina labiau nei paprastai.
Reakciją lemia prigimtis
Mėnulio fazių kaitos poveikį organizmui lemia genai. Iš prigimties jautresnę vegetacinę nervų sistemą turintys žmonės šią įtaką jaučia stipriausiai. „Dangaus kūnų skleidžiama spinduliuotė labiau veikia tuos, kurie iš prigimties yra jautrūs, rūpestingi, kartais atrodo, kad net pernelyg rūpestingi žmonės. Jie tvarkinti, visada siekiantys geriausio rezultato, be galo atsakingi“ – vardijo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.
Mėnulio padėtis danguje paprastai labiau veikia ir jautresnės psichikos žmones. Aplinkiniai nesunkiai iš tolo atskiria tokius žmones, jiems prilipdydami etiketę „mėnulio žmogus“. Šiems paprastai priskiriami ir aršūs kovotojai už teisingumą, nuolat besiskundžiantys ir visur aplink vien ydas ir blogybes regintys piliečiai. Aplinkiniai tokius asmenis laiko sunkiai prognozuojamais ir pamažu ima jų vengti, nepraleidžia progos už akių pasišaipyti. „Mėnulio žmogų“ išduoda jo neadekvati reakcija į situaciją ar reiškinį, kuris kitų visai nestebina.
„Jautresnės psichikos žmones mėnulio fazių kaita veikia savaip, tai priklauso nuo to, kas žmogui būdinga. Vieni tomis dienomis tampa verksmingi, prislopę, kiti priešingai – hiperaktyvūs, tačiau ir vieni, ir kiti jaučia padidėjusį nerimą, tik jis pasireiškia skirtingai“, - paaiškino gydytoja R. Masaitienė.
Ne miegas, o budėjimas
Į mėnulio fazes jautriau reaguoja ir sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat priklausomi nuo alkoholio, kvaišalų. Medikai pastebi, jog pilnaties dienomis paūmėja lėtiniai susirgimai, padaugėja smegenų kraujotakos, širdies ritmo sutrikimų, migrenos atvejų, sunkiau gyja žaizdos, jos gausiau kraujuoja.
Naktimis, kai pilnaviduris mėnulis žvelgia tiesiai į langą, daugeliui sunkiai pavyksta išsimiegoti. Prabundame dažniau ir daugiau kartų nei paprastai, todėl ima atrodyti, kad visai bluosto nesudėjome. Tačiau taip tik atrodo, teigė miego ligų specialistė gydytoja R. Masaitienė.
Per pilnatį padidėjus nerimui, labiau pasireiškia lunatizmas arba kitaip dar vadinamas somnambulizmas - miego sutrikimas, kai miegant kalbama, vaikštoma, atliekami veiksmai, kurių pabudęs žmogus neatsimena. „Priepuoliai padažnėja karščiuojant, tačiau ir padidėjus įtampai ar nerimui. Juos išprovokuoja ir tiesioginė šviesa – pro langą šviečiantis mėnulis veikia kaip dirgiklis. Jis pažadina organizmo motorines sistemas, nors smegenys nepabunda, todėl žmogus pradeda lunatikuoti. Visa tai apipinta gražiomis pasakomis, tačiau viską galima paaiškinti logiškai ir be jokios mistikos“, - tikino neurologė.
Gydytoja jautresniems žmonėms patarė laikytis pastovaus režimo. „Tokie žmonės neturėtų rinktis pamaininio darbo, nes jiems sunkiau adaptuotis, jie labiau pavargsta. Taip pat labai svarbu miegoti ne trumpiau negu 7 valandas ir atsigulti dar iki vidurnakčio, nes būtent tada miegas būna kokybiškesnis ir geriau pailsima. Gultis ir keltis reikėtų tuo pačiu metu“ – pabrėžė gydytoja.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas – malonios sporto treniruotės tris kartus per savaitę po 45 minutes labai teigiamai veikia nuotaiką, miegą ir stabilią jautrių žmonių savijautą. „Trečias ir pagrindinis patarimas – gyventi santarvėje pirmiausiai pačiam su savimi. Reikia stengtis kad įtampos būtų kuo mažiau. Jeigu kažkas yra ne taip, reikia keisti, jeigu negalime pakeisti, vadinasi keiskime požiūrį į tai. Tai labai sudėtinga, bet įmanoma“, - patikino R. Masaitienė.
O kaip jūs išgyvenate pilnatį? Pasidalinkite savo istorija! Siųskite ją adresu bendraukime@lrytas.lt.
