Kaip paruošti organizmą ilgai kelionei automobiliu?

Karštą vasaros dieną, kai oro temperatūra įkaista daugiau kaip 25 laipsnius šilumos, keliautojus kamuoja troškulys.

Dėl automobilio salone cirkuliuojančių oro srovių greičiau džiūsta vairuotojų ir keleivių oda, burnos gleivinė, ima perštėti skruostus.

Kad taip neatsitiktų, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas pataria vykstantiems atostogauti automobiliu išgerti per parą ne mažiau kaip šešis litrus skysčių.

Kad keliautojai išvengtų infekcinių ligų, geriausia gaivinamųjų gėrimų ir geriamojo vandens prieš išvykimą įsigyti parduotuvėje. „Sveikiausias yra mineralinis vanduo arba vanduo, kurio sudėtyje nėra saldiklių, konservantų, kvapniųjų medžiagų“, - aiškino gydytojas.

Kardiologas M. Biliukas taip pat patarė gaivintis žaliąja arbata, vandeniu atskiestomis sultimis, nes nuo didelės jų koncentracijos troškulys gali dar labiau sustiprėti.

Vairuotojai, kurie nė dienos negali ištverti be kavos, kelionės metu turėtų pasitenkinti vienu puodeliu šio gėrimo.

Mat stiprioje kavoje yra daug medžiagų, dėl kurių gali sutrikti širdies rimtas, pakilti kraujospūdis, padidėti nervinis dirglumas.

Juodos kavos išgėrus per daug, didesnis krūvis tenka ir inkstams. Pagausėjus šlapimo išsiskyrimui, žmogus netenka dar daugiau skysčių.

Daug valandų sėdint automobilyje, net sveikam žmogui ima mausti kojas. Jos sutinsta nuo nejudrumo.

Todėl svarbu, kad automobilio salone būtų pakankamai laisvos vietos ir būtų galima mankštinti pėdas. Mėgstantiems užkelti koją ant kojos, geriau to nedaryti, nes sutrinka kraujo apytaka galūnėse.

Išsiplėtus kojų venoms yra didesnis pavojus, kad gali susiformuoti krešulys ir užkimšti kraujagyslę.

Norintiems išvengti šio pavojaus, gydytojas M. Biliukas prieš kelionę pataria išgerti tabletę aspirino, skystinančio kraują.

Ilga kelionė vargina ir stuburą. Sėdint didesnis krūvis tenka stuburo slanksteliams, todėl gali deformuotis tarpslankstelinės kremzlės ir nugarą arba juosmenį perverti skausmas.

Po pusantros ar dviejų valandų, praleistų prie vairo, būtina sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje, išlipti iš mašinos ir pamankštinti liemenį, pečius, kaklą.

Kad atsigautų sustingę sąnariai, sveika daryti pritūpimus.

Nuo intensyvaus vairavimo po trijų ar keturių valandų pavargsta akys, todėl jas būtina kelionėje tausoti.

„Važiuojant dideliu greičiu, akys nesugeba aiškiai matyti daiktų, nutolusių įvairiais atstumais, todėl būtinas poilsis“, - kalbėjo Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės gydytojas Saulius Galgauskas.

Kad atsipalaiduotų įtempti akių raumenys, oftalmologas S. Galgauskas patarė bent dvi tris minutes žvilgsnį nukreipti į tolį. Vėliau užmerkus akis, pirštais švelniai masažuoti akių obuolius. Šiuos pratimus galima kartoti tol, kol pagerės savijauta.

Keliaujantiems automobiliu būtini saulės akiniai, nes intensyvūs spinduliai gali apakinti.

Tačiau gydytojas S. Galgauskas nepataria leistis į kelionę, užsidėjus akinius, turinčius fotochrominius stiklus, kurie tamsėja nuo didesnio spindulių srauto.

„Dalį saulės spindulių sugeria priekinis automobilio langas. Todėl fotochrominių akinių stiklai bus kur kas šviesesni ir neapsaugos tinkamai vairuotojo akių“, - įspėjo pašnekovas.

Kelionėje svarbu pasirinkti tinkamą maistą. Ilgiau nevalgius, kraujyje mažėja gliukozės kiekis, todėl gali pasidaryti silpna.

Nėra protinga prieš kelionę prisikimšti skrandį, geriausia įsidėti lengvai virškinamo maisto.

Kad nekankintų vidurių užkietėjimas, bent kartą per dieną reikėtų valgyti sriubos ir vengti rūkytos mėsos, lašinių, silkės, fermentinio sūrio bei sumuštinių.