Penktą valandą ryto suskambus žadintuvui, J. Alpertas niekada jo neišjungia tam, kad dar keliolika minučių snūstelėtų.
Keletas gilių įkvėpimų, ir į aštuntą dešimtį įžengęs vyras kyla iš lovos, velkasi sportinius marškinėlius ir skuba į nedidelę namuose įrengtą treniruoklių salę.
Po mankštos ir pusryčių jis ima rikiuoti darbus Arizonos universitete, o vėliau – ir žurnalo „American Journal of Medicine” redakcijoje. Josephas – šio žurnalo vyriausiasis redaktorius.
„Man proto, išminties ir didžiulės energijos suteikė lietuviški genai. Taip ir parašykite”, – J. Alperto veidas nušvinta, vos tik imame kalbėti apie lietuviškas jo šaknis.
Jeigu ne Vilniuje vykęs Tarptautinis kardiologų kongresas ir pažintis su vilniečiu kardiologu Pranu Šerpyčiu, medikas gal ir nebūtų nutaikęs progos pasižvalgyti, kaip atrodo prosenelių žemė.
„Mano pusseserė, gyvenanti Londone, yra išstudijavusi mūsų giminės medį. Ji nuolat su manimi dalijasi savo atradimais – tuo, ką jai pavyksta atkapstyti. Mane ji ne kartą įkalbinėjo vykti į Lietuvą, kur mūsų giminės šaknys siekia net XVII amžių”, – kalbėjo profesorius.
Istoriniai įvykiai ir laikas nušlavė nuo žemės paviršiaus J. Alperto prosenelių namus Kudirkos Naumiestyje ir Kapčiamiestyje.
Laikas, keičiantis kartoms, ištrynė lietuvių kalbą – Josephas lietuviškai nebemoka. Bet, atrodo, pakaktų kelių mėnesių Lietuvoje, ir jis laisvai prabiltų prosenelių kalba.
„Sveiki. Malonu jus matyti”, – ištaria lietuviškai ir ištiesia ranką.
– Sportuojate diena iš dienos. Ar energija nuo jūsų užsikrečia ir žmona?
– Labiau nei bėgimo takelis jai patinka joga. Bet mudu savaitgaliais išeiname pasivaikščioti ar pavažinėti dviračiais po Tusono apylinkes.
Jaunystėje buvau profesionalus plaukikas. Vėliau plaukimą iškeičiau į bėgimą. Būdamas 40 metų pradėjau bėgti maratonus. Tad bėgimui likau ištikimas iki šiol. Kasdienis sportas man teikia energijos.
Sportuoti reikia visiems. Savo pacientams patariu daryti tai, kas geriausia širdžiai: sportuoti tomis dienomis, kuriomis jie valgo. (Juokiasi.) Na, jei ne sportuoti, tai nors smarkiau ir ilgesnį kelią paėjėti – tiek, kad sušiltų.
– Ar sportas tikrai padeda išvengti širdies ligų?
– Jeigu žmogus turės didelį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir dar trauks cigaretę po cigaretės, joks sportas nepadės.
– Amerikoje ypač daug nutukusių žmonių. Ar tai reiškia, kad maisto ir pusgaminių pramonė daug stipresnė už medikus?
– Maistas Amerikoje yra pigus ir lengvai pasiekiamas, todėl žmonės jo valgo dažnai ir daug. Nuolatinė vadinamojo greitojo maisto reklama neišvengiamai turi įtakos gyvenimo būdui.
Amerikiečiai mažai juda. Poros aukštų pastate įsirengia liftą, o į kitą gatvės pusę važiuoja automobiliu.
Europiečiai gyvena sveikiau – daugiau sportuoja, rečiau persivalgo. Bet yra ir blogų žinių: Europoje, ypač Vokietijoje, sparčiai daugėja nutukusių žmonių.
– Dažnas žmogus noriai sportuoja, atidžiai renkasi maisto produktus, bet nepajėgia atsiginti įtampos ir streso. Galbūt tai kraujagysles niokoja dar nuožmiau nei cholesterolis?
– Stresas – didelis rizikos veiksnys. Ypatingais atvejais žmones gali ištikti ir miokardo infarktas, nors kraujagyslėse nebūtų jokių pakitimų.
Širdies ligų riziką ypač didina pyktis. Žmonės ir nervinasi, ir pyksta dėl daugybės dalykų: dėl nenusisekusios karjeros, dėl blogo viršininko. O grįžę namo dar pykstasi su kaimynais ar artimaisiais.
Kita vertus, jei lengvai į viską reaguojantis žmogus rūkys, prastai maitinsis ir nekreips dėmesio į aukštą kraujospūdį, tikimybė, kad jį ištiks infarktas, yra ne ką mažesnė.
– O gal būti ramiam, jeigu giminės istorijoje nebuvo infarktų?
– Paveldimumas, žinoma, svarbu. Genetikos neįmanoma pakeisti.
Bet genai – tai tik namo projektas. Nuo realaus statinio jis gali smarkiai skirtis. Iš kokių plytų pastatysi namą, tokį ir turėsi. Todėl svarbu daugiau sportuoti ir vengti rizikos veiksnių.
– Žmonės mūsų kraštuose labiau bijo vėžio nei infarkto. Manoma, kad onkologinės ligos pasmerkia kančiai. Kokių ligų labiausiai bijo amerikiečiai?
– Ir vėžį, ir širdies ligas jau įmanoma diagnozuoti anksti ir išgydyti.
Amerikiečiai labiausiai bijo insulto. Jis sunaikina žmogaus esybę arba paverčia jį neįgaliu. Tuomet gyvenime tenka viską pakeisti.
– Vaistams nuo širdies ligų išleidžiama daugiausia pinigų, bet mokslininkai vis tiek nepergudrauja mirties. Kodėl?
– Vienintelė liga, nuo kurios visi miršta, – pats gyvenimas. Todėl lieka vienintelis klausimas – kaip mums pavyks sulaukti mirties?
Šiuo atveju kalbama apie gyvenimo kokybę. Vaistai suteikia galimybę gyventi ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau. O tam tikrais atvejais apsaugo žmogų nuo kančios – skausmo.
– Naujoviškos kraujagyslių operacijos, galimybė prijungti dirbtinę širdį – širdies chirurgija nuolat žingsniuoja pirmyn. Kokių naujienų yra kardiologijoje?
– Ir Europoje, ir Amerikoje dabar daugiausia dėmesio skiriama ankstyvajai širdies ligų diagnostikai.
Atliekama ir genetinių tyrimų, o nustačius didelę širdies ligų riziką pacientui pateikiama ir kaip jam maitintis, kokių vaistų gerti.
Tačiau medicina nepajėgi pakeisti žmogaus nuostatų. Jeigu jis prisigeria, o po to, sėdęs prie vairo, lekia į lenktynių trasą, tikimybė, kad jis ten užsimuš, yra didelė.
Sakome: „Nedaryk to. Pasisaugok.” Bet ar jis klauso?
Kardiologijos mokslo laimėjimai – daugybė naujų tyrimų, bet mes juk gydome ne laboratorinius rodiklius, o žmogų. Nebus naudos, jeigu taisysime rodiklius, o žmogus rizikuos kaip rizikavęs.
– Ar tenka supykti ant pacientų? Aiškinate jiems, mokote, o išėję iš jūsų kabineto jie užsitraukia dūmą.
– Jaunystėje pykdavau, kad manęs pacientai neklauso. Dabar mano požiūris į tai pasikeitė. Aš tik patariu, o žmogus renkasi.
Bet tai – tas pat, kas auklėti paauglį. Norėtum jam patarti, bet tenka tiktai viltis, kad jis tave išgirdo.