Kodėl nesiseka mokytis užsienio kalbų arba matematikos? Kodėl kamuoja alergija ar bronchitas, nesibaigiantis šlapimo pūslės uždegimas? Kodėl riebalai kaupiasi tik tam tikroje vietoje? Pasirodo, liga, varginantis įprotis kartais būna paties organizmo pasiūlytas sprendimas, kaip išspręsti įsisenėjusią problemą.
Išgyvenimo programa
Organizmas remiasi genetiškai perduodama mūsų protėvių įgyta patirtimi. Biologinės prigimties nulemti sprendimai pasireiškia kūno negalavimais. Juos išsiaiškinti padeda biodekodavimas. Šio metodo šalininkai teigia, kad nebūtina metų metus lankytis pas psichoterapeutą, norint atsikratyti kamuojančių problemų. Kartais pakanka vos kelių biodekodavimo seansų, kad varginanti problema, liga ar lėtinis skausmas pasitrauktų.
Biologinis dekodavimas remiasi ilgalaikiais tyrinėjimais ir praktika apie ligos prigimtį ir prasmę, jis išplėtotas prancūzų psichologo Christiano Fleche, šį rudenį viešėsiančio Lietuvoje.
Šio metodo pradininkų psichologų požiūriu, liga neegzistuoja kaip atskiras reiškinys, o sukuriama ištisa įprasminta biologinė programa. Tai išgyvenimo programa. Paprastai tariant, organizmas išmoksta neutralizuoti stresą, patirtą per konfliktą ir pažeidusį organizmą.
Organizmo poreikis kaupti riebalus ant pilvo, primenančius gelbėjimosi ratą, gali būti susijęs su žmogaus nenoru kovoti su sunkumais, o verčiau plaukti pasroviui. O štai ant šlaunų besikaupiantys riebalai signalizuoja, kad moteris yra pasirengusi motinystei, ji jau pajėgi pasirūpinti kūdikiu. Niekaip nesiseka mokytis užsienio kalbų? Biodekodavimo specialistai tai traktuoja kaip žmogaus nenorą atsiskirti nuo motinos bei su ja siejančios gimtosios kalbos.
Visus šiuos dalykus žmonės ne visada linkę pripažinti. Bet visa tai įsisąmoninus ir išsiaiškinus, problema dingsta.
Žengia į Lietuvą
Pasaulyje daugėja alergiškų žmonių. Biodekodavimo specialistai pateikia šio didėjančio sergamumo priežastį. Pavyzdžiui, jei tam tikro maisto ar produkto valgymas susijęs su skausminga patirtimi, išgyvenimu, kūnas vėliau į šį produktą reaguos kaip į kenkėją, su kuriuo reikia kovoti ir neutralizuoti jo keliamą grėsmę.
Biodekodavimas kaip diagnostikos metodas atrastas daugiau kaip prieš 30 metų, prieš du dešimtmečius jis oficialiai pripažintas. Šis metodas efektyviai naudojamas Prancūzijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Belgijoje, Rusijoje, Pietų Amerikoje, Brazilijoje. Lietuvoje jis yra naujas ir kol kas žengia tik pirmuosius žingsnius.
„Tam reikia specialaus požiūrio į žmogų, supratimo, galų gale reikia mokėti išgirsti, ką žmogus savo liga nori pasakyti. Tam, kad galėtum padėti, turi suprasti. Biologinis ligų dekodavimas – metodas, leidžiantis pažvelgti į ligą ne kaip į problemą, o kaip į situaciją, kai pats organizmas siūlo savo pagalbą, siųsdamas signalus apie atsakymą, kaip jam padėti“, - teigė klaipėdietis gydytojas osteopatas, manualinės terapijos specialistas Andrius Stasiulis, šį diagnostikos metodą pirmasis pradėjęs taikyti mūsų šalyje.
- Šis metodas labai primena psichoterapijos seansą. Juk sakoma, kad daugelį negalavimų lemia psichologinės priežastys. Tad kodėl jis vadinamas biologiniu dekodavimu?
- Skausmo negalime vadinti vien psichologinės kilmės, ar ne? Žmogus yra biologinis organizmas. Jis įdomus tuo, kad susidūręs su viena ar kita situacija, siūlo mums sprendimus. O mes užmerkiame akis ir jo nematome. Tada sprendimas priimamas be mūsų - biologiniame lygmenyje. Tarkime, skausmas, tai organizmo pastangos mus informuoti apie tam tikras problemas. Pavyzdžiui, lėtinis alkūnės skausmas mums primena situaciją, kai reikėjo kovoti dėl savo vietos po saule, grumtis sunkioje konkurencinėje kovoje. Juk ne veltui sakoma, koviausi alkūnėmis ir dantimis. Toje kovoje buvo itin skausmingas momentas, kurio mes iki galo neįsisamoninome, užslopinome neigiamas emocijas, kurios niekur nedingo. Rezultatas – nesiliaujantis skausmas, jo nepavyksta atsikratyti. Kitas pavyzdys – varginantis šlapimo pūslės uždegimas. Kam skirta šlapimo pūslė? Gyvūnai šlapindamiesi pažymi savo teritoriją. Žmogus to nedaro, tačiau poreikį kovoti dėl savo erdvės turi. Konkreti situacija: jauna šeima atsikrausto gyventi pas uošvius. Čia galioja sava tvarka ir savos taisyklės. Jaunąją marčią po kurio laiko ima kamuoti šlapimo pūslės uždegimas. Išgydyti ligos nepavyksta tol, kol neišsiaiškiname psichologinės jos kilmės.
- Kai kas tai pavadintų stebuklingu išgijimu. Išeitų, kad tūkstančiams žmonių nebereikėtų vaistų.
- Kai kurie šį metodą taikantys specialistai teigia, jog jo užtenka ne tik diagnozuoti, bet ir išgydyti ligą. Aš nesu linkęs su tuo sutikti, manau, kad būtinas kompleksas priemonių. Nors, reikia pripažinti, kartais užtenka tik rasti negalavimo priežastį, ir žmogus pasveiksta savaime. Kai kam tai tik pirmasis etapas, po kurio užtenka išrašyti homeopatinių vaistų, o kitiems reikia taikyti hipnozę, kitus sudėtingus ir rimtus gydymo metodus. Biodekodavimas - tai būdas geriau pažinti save ir pagerinti gydymą, padaryti jį efektyvesnį. Jis padeda ir pacientui, ir gydytojui. Šis geriau supranta, kaip veikia žmogaus organizmas.
Kartą pas mane atėjo moteris, kurios galva nuolat kreta, kaip tų, kurie serga Parkinsono liga – ji tarsi nuolat kažką neigė – galva nepaliaujamai sukiojosi į šonus. Kol moteris kiek įsitempusi, atrodo, kad viskas gerai, tačiau vos atsigulė ir atsipalaidavo, galva vėl pradėjo nevalingai judėti. Kas tai? Pabandykime paanalizuoti. Kada mes purtome galvą? Kai nesutinkame, bandome kažką paneigti. Taigi su paciente bandėme aiškintis jos negalavimų priežastis. Paaiškėjo, kad per patį brangymetį, kai butų kainos buvo pasiekusios aukštumas, o statybos darbų kokybė prasta, šeima nusprendė statytis namą. Moters vyras – užsienietis anglakalbis, tad visą rūpesčių naštą užsikrovė žmona. Ji savyje sukaupė daug neigiamų emocijų, streso, įtampos. Rezultatas – organizmas to neatlaikė, ir, paprastai kalbant, užuot išprotėjęs, pasirinko kitą atmetimo, blokavimo būdą - galva nervingai kreta, lyg moteris nuolat nebyliai sakytų „ne“. Taigi mes kartu radome atsakymą, kodėl taip yra, ir netrukus šios bėdos moteris atsikratė.
Padeda atsikratyti baimių
- Psichosomatinių ligų priežastis tradicinės medicinos specialistai linkę sugrupuoti, o daugelis medikų vis dar mąsto labai stereotipiškai, tarkime, jeigu atėjęs skundiesi, kad nuolat skauda skrandį, tai išgirsi – mažiau nervinkis, arba jei sukaustė „radikulitas“, tai greičiausiai laigei nuogomis strėnomis. Tarsi nė nebandoma pažvelgti giliau ir išsiaiškinti ligos priežasčių.
- Etikečių klijavimas – gana dažna klaida. Tarkime, nuolat pasikartojantys įkyrūs įpročiai priskiriami neurozėms. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie išeidami iš namų po kelis kartus patikrina, ar išjungė viryklę, arba vis lenda į rankinę, kad įsitikintų, jog pasiėmė piniginę. Biodekodavimo specialistas imsis aiškintis, kas verčia žmogų šitaip elgtis, dėl ko jis nerimauja.
Priežastis gali slypėti bet kur. Kur nuves biodekodavimo siūlas, nežinia. Viskas priklauso nuo žmogaus reakcijos į problemą. Vienam ji gali atrodyti visiški niekai, o kitam sukelti labai rimtų bėdų, o galiausiai pasireikšti lėtine liga ir varginti daugelį metų.
Gana dažna problema – scenos baimė. Kodėl ji atsiranda? Prisiminkime, kaip elgdavosi mūsų močiutės, o kai kada ir mamos. Vos pusantrų metų vaikui jos vis aiškindavo: nesirenk šitaip, nekalbėk to, nedaryk ano, nes iš tavęs juoksis. Bėgant metams detalės išnyksta, pasimiršta, bet galvoje užsifiksuoja vaikystėje autoritetingo asmens įkalta tiesa – iš tavęs juoksis dėl to, kaip tu atrodai. Vaikas, nepajėgdamas analizuoti poelgių, atmintyje labai kruopščiai išsaugo tos akimirkos pojūčius, emocijas. Jau suaugęs juos atkuria – taip susiformuoja auditorijos, scenos baimė. Kitas pavyzdys – mažą vaiką suaugusieji pastato ant kėdės ir paprašo padeklamuoti eilėraštį. Kėdės koja staiga lūžta, vaikas smarkiai išsigąsta, o aplinkiniai arba pratrūksta kvatotis, arba bando viską nuneigti, sakydami „niekai visa tai, nekreipk dėmesio“. Vaikui tuo metu reikia visai kitokios reakcijos, reikia, kad kažkas su juo aptartų tai, kas įvyko, leistų išsakyti patirtus išgyvenimus. Tačiau vietoj to, vaikas nuryja nuoskaudą ir ją ilgai savyje nešiojasi. Net suaugęs šis žmogus vargiai džiūgaus užlipęs į sceną.
Atrodytų keista, bet labai daug aktorių kovoja su scenos baime. Aktoriaus kelią neretai pasirenka žmonės, kurie nori išsakyti kažką, ko negalėjo anksčiau, buvo priversti tai nuslopinti. Darbas scenoje padeda tam tikra prasme tai kompensuoti – teatras suteikia galimybę bent kuriam laikui pabūti tuo, kuo nesi, pasielgti taip, kaip realiame gyvenime neišdrįstum.
- Būtų pravartu visiems tradicinės medicinos gydytojams bent jau susipažinti su šiuo diagnostikos metodu...
- Biodekodavimas kaip atskiras diagnostikos, korekcijos metodas taikomas daugelyje šalių. Mūsų šalyje jis taip pat populiarėja, žmonės juo žavisi, jiems patinka tam tikra prasme tapti Šerloku Holmsu sau pačiam ir atskleisti dalykus, kurie trukdo gyventi. Žmonės įtraukiami į savęs pažinimo, tobulinimo, o kartu ir ligų nustatymo procesą. Jaustis galinčiu šį tą pakeisti labai svarbu. Tai suteikia pasitikėjimo ir motyvacijos sveikti.
- Ar sutinkate, kad šis diagnostikos būdas pacientams patrauklus dar ir dėl to, kad jiems skiriama daugiau dėmesio? Juk kartais užtenka būti išklausytam ir bent dalies problemos nebėra. Ne paslaptis, kad mūsų gydytojai negali skirti daug dėmesio bendraudami su ligoniu, jiems tenka pildyti krūvą popierių, o už durų eilė kitų pacientų...
- Be jokios abejonės. Priežasčių, kodėl taip yra, ne viena. Ne kiekvienas gydytojas ir norėdamas sugebėtų padėti pacientui atsiverti, tai nelengvas ir skausmingas procesas.
- Kai kurie žmonės įsitikinę, kad smarkiai negaluoja, nors iš tikrųjų jų liga nėra tokia jau rimta, kaip jiems atrodo. Ar biodekodavimas padeda pasijusti geriau tokiems pacientams?
- Liaudyje sakoma, kad jeigu įsikalbėjai, reikia ir išsikalbėti. Mūsų organizmas reaguoja į pakenkimą keliais etapais. Pirminė reakcija – organizmas užfiksuoja tai, kas įvyko, tačiau sąmoningai žmogus to nesuvokia. Tik patekęs į panašią situaciją dar kartą, jis pasijunta prastai. Kaskart su ja susidūręs, kenčia. Pavyzdžiui, moteris, nepatenkinta savo kūno išvaizda. Kiekvienas žvilgsnis į veidrodį ją traumuoja ir pagilina problemą. Tačiau tai yra tik pasekmė. Kodėl moteris bjaurisi savimi? Specialisto užduotis – su pacientės pagalba prisikasti iki to momento, kuris ir nulėmė dabartinę situaciją. Didelė tikimybė, kad išsiaiškinus pirminę priežastį, pavyks išspręsti ir opiausią gyvenimo problemą.