Infekcijos
Įvairių infekcijų problemos ypač paaštrėja rudenį ir žiemą. Vis dėlto pasigauti kurią nors infekciją galima bet kurio sezono laiku. Beje, biure infekciją galima užsikrėsti daug greičiau nei gatvėje ar net visuomeniniame transporte.
Darbo stalas – viena iš geriausių vietų kauptis įvairioms bakterijoms. Ką jau bekalbėti apie telefonus, kompiuterius, peles ir net durų rankenėles! Per dieną jas paliečia galybė žmonių, o darbo vietoje dažnas net nekreipia dėmesio savo higieną.
Ką daryti?
Dažniau plauti rankas ir valyti asmeninio naudojimo priemones: klaviatūrą, pelę, telefono ragelį. Jeigu valgėte prie kompiuterio, po to kruopščiai nuvalykite stalą ir kompiuterį.
Antsvoris
Visą dieną sėdėti patogiame krėsle, atsitraukiant nuo jo tik norint pavalgyti – tiesiausias kelias antsvorio link. Ypač per šalčius. JAV ir Didžiojoje Britanijoje dirbančių biuro darbuotojų įprotis dažnai valgyti pasiekė tokį lygį, kad didelės įmonės įtraukė į savo darbo planus kovą dėl sveiko gyvenimo būdo. Darbuotojams su nuolaidomis siūlomi abonementai į sporto klubus, atjungiami liftai ir net mokamos premijas už kiekvieną numestą kilogramą.
Ką daryti?
Vienas iš efektyviausių būdų palaikyti gerą formą – atsisakyti lifto ar eskalatoriaus. Padės ir 15 minučių trukmės pasivaikščiojimai ryte ir vakare, nedidelė mankšta per darbo dienos pertrauką. Taigi, jeigu pietų pertrauka trunka pusvalandį, tai galite pavalgyti per pusvalandį, o kitą pusę valandos reikėtų išeiti pasivaikščioti arba derėtų papietauti kur nors toliau nuo įstaigos.
Dar vienas patarimas: niekada nelaikykite valgių darbo stale. Dar blogiau – ant jo.
Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai įrodė, kad kuo arčiau žmogaus padėtas valgis, tuo greičiau sustiprėja apetitas ir pagunda pavalgyti. Net ir tada, kai žmogus nėra išalkęs.
Biuro alergija
Jei jus kamuoja nepertraukiamas kosulys ar sloga, o kitų ligos simptomų nėra, neskubėkite gerti antibiotikų. Vadinamąją biuro alergiją gali sukelti nedidelės toksinių medžiagų dozės, kurios patenka į orą iš kondicionieriaus, spausdintuvo, kopijavimo aparato ir kitos biuro technikos.
Ką daryti?
Kažin, ar jums pavyks įtikinti kompanijos vadovybę perkelti visą biuro techniką į atskirą patalpą, todėl geriau apsilankykite pas gydytoją ir pasitarkite, kaip sumažinti nosies ar gerklės jautrumą.
Sunku išsaugoti sveikas akis, kai nuolat sėdite prie kompiuterio ir žiūrite į ekraną. Akys pradeda ne tik perštėti, ašaroti, bet ir skaudėti dėl aštuonias valandas trunkančios darbo dienos. Tai ypač pasireiškia šaltuoju metų laiku, nes žiemą sumažėja oro drėgnumas, todėl akies obuolys greičiau išsausėja ir akys pradeda perštėti. Rezultatas – dažniau pradedame jas trinti ir galime įnešti bet kurią infekciją.
Ką daryti?
Darykite akių mankštą kas 3-4 valandas. Taip pat galite įsigyti oro drėkintuvą.
Nuolatinis nugaros ir kaklo skausmas
Atlikto tyrimo duomenimis, stipresni ar silpnesni nugaros ir kaklo skausmai yra būdingi apie 30 proc. darbuotojų. Neretai skausmas atsiranda staiga ir lygiai taip pat netikėtai pradingsta.
Taip pat gali pradėti skaudėti ir pečių raumenys, kojos, rankos ir net pėdos. Priežastis – ilgas sėdėjimas viena poza nejudant, kokia patogi ji bebūtų. Kai žmogus ilgai sėdi vienoje vietoje, jo raumenyse susikaupia vadinamoji pieno rūgštis. Ji nėra kenksminga, organizmas naudoja ją, kai nori išlaisvinti energiją, tačiau dirbant sėdimą darbą nereikia daug energijos, todėl rūgštis lieka neišnaudota ir sukelia raumenų skausmą.
Ką daryti?
Dažniau mankštinkitės, o sėdimą padėtį reikėtų keisti kas 20-30 minučių. Mankštinti kojas galima tiesiog sėdint prie stalo, ištempiant pėdas, paskui pasukant jas tai į kairę, tai į dešinę pusę. Dar vienas paprastas pratimas norintiems mankštinti nugarą ir juosmenį: jei jūs sėdite ant sukamosios kėdės, atsisėskite prie stalo, pakelkite kojas, įsikabinkite stalviršio ir pasukiokite dubenį kartu su krėslu į kairę ir į dešinę pusę, o tuo metu nugarą laikykite tiesiai.
Nuolatinė apatija ir nuovargis
Šie negalavimai paprastai pasireiškia rudenį, kai mums ima stigti saulės šviesos, o tuo pačiu ir laimės hormono serotonino. Pasekmės – sunku sukaupti dėmesį, nuolatinis išsiblaškymas, mažėja darbo produktyvumas. Tai gali baigtis ne tik prasta nuotaika ir savijauta, bet ir chroniško nuovargio sindromu. Jis įprastai pasireiškia nuolatiniais raumenų ir sąnarių skausmais, padidėjusia temperatūra, bendru silpnumu.
Ką daryti?
Panacėjos nuo šio sindromo nėra, bet gydytojas gali patarti, ką daryti tokiais atvejais.
