Kodėl turėdami galimybę vartoti bene saugiausius maisto produktus nesame tokie sveiki, kokie turėtume būti? Kas trukdo atsikratyti nesveikos mitybos įpročiais ir kasdien vartoti saugų maistą? Pasak mitybos specialistų, lietuviai maistą pirmiausia renkasi pagal kišenę.
Net 95 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausiu veiksniu renkantis maisto produktus nurodė jo kainą. Tačiau už tuos pačius pinigus galima nusipirkti ir labai sveikų, ir žalojančių sveikatą maisto produktų.
Sveikos mitybos link
Kaskart, kai prieš akis atgula naujausi apklausų ar tyrimų rezultatai apie nesveiko gyvenimo padarinius, sukruntame ieškoti priežasčių, kodėl nemokame pasirinkti saugaus maisto bei sveikos mitybos. Pateikiama statistika apie Europos Sąjungos gyventojų sveikatos pokyčius kelia nerimą, o sveikos gyvensenos propagavimas laukiamų rezultatų žada po vieno kito dešimtmečio.
Maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai apie tai diskutavo Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.
Nūdienos visuomenei tenka nauji iššūkiai. Štai Europos Komisija, formuodama ilgalaikius veiklos prioritetus, nutukimą ir antsvorį įvardijo šio amžiaus rykšte. Kai kuriose šalyse ši problema pasiekė epidemijos mastus.
„Tai globali problema. Anksčiau manėme, kad nutukimas ir antsvorio problemos aktualios tik JAV ar Didžiojoje Britanijoje, o štai pastarųjų metų statistika rodo, kad šiuo metu mūsų šalyje problemų dėl nutukimo turi per 20 proc. gyventojų.
Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresniojo amžiaus žmonių ir antsvorį turinčių vaikų. Vienas būdų kovoti su šia XXI amžiaus rykšte – maisto produktų gamintojų, restoranų, kavinių savininkų ir, žinoma, vartotojų švietimas, sveikos mitybos įpročių ir valgymo kultūros formavimas nuo pat mažumės“, – sakė konferencijos organizatorius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.
„Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad net 95 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausiu faktoriumi renkantis maistą nurodė jo kainą. Tik 21 proc. ieško aukštos kokybės maisto produktų, išaugintų vietos ūkiuose, o 45 proc. tokio kokybiško maisto ieško tik retsykiais.
Vaisius, daržoves, pieno produktus vartoja mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių, tačiau daugiau nei trečdalis kasdien kerta saldumynus ir geria gazuotus saldžiuosius gėrimus.
Sveiki įpročiai - nuo mokyklos
Specialistų nuomone, Lietuva turi idealias sąlygas sveikai maitintis. Sveikatos tyrimų duomenys – pernelyg iškalbingi. Daugiau nei 70 proc. visų lėtinių ligų sukelia netinkama, neracionali, nesveika mityba. Dar pridėkime nejudrų gyvenimo būdą, žalingus įpročius, taip pat besiformuojančius mokyklos suole – ir bus visa nesveikos gyvensenos puokštė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pirmoji suskubo imtis iniciatyvos – pradėti ugdyti teisingus mitybos įpročius nuo vaikystės – darželių ir mokyklų.
„Mes siekiame išugdyti vaikus, kurie gautų žinių apie sveiką mitybą ir netgi pamokytų savo tėvus, kuriems šių žinių stinga. Neseniai lankiausi Kinijoje. Ten sveika mityba dėstoma mokykloje kaip atskira disciplina. Apie tokią patirtį ketiname diskutuoti ir su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija“, – pasidalijo naujais sumanymais tarnybos vadovas J. Milius.
Jo manymu, Lietuvoje sukurtos visos prielaidos vartoti saugius ir sveikus maisto produktus, bene sveikiausius Europoje. Tad kodėl esame pasiligojusi tauta, kankinama daugybės lėtinių ligų? Dėl nesaugių maisto produktų apsinuodijimo atvejų ar protrūkių pasitaiko labai retai. Kas kita – nesveika mityba.
Dabar žmonės itin domisi maistu, tik visa bėda, kad jiems teikiami ir brukami mitai bei pseudoteorijos apie maistą. Kuo tikėti ir ką rinktis?
„Mūsų tarnyba irgi kartais kaltinama, kodėl prekybos centruose yra prastos kokybės produktų. Bet ar gali penkis litus kainuojančios dešrelės būti kokybiškos? Vartotojas irgi yra rinkos dalyvis. Jei produktas perkamas, tai jis ir gaminamas. Tačiau tame pačiame prekybos centre galima prisikrauti vežimėlį labai gero maisto ir už tą pačią kainą prisipirkti nesveikų produktų“, – komentavo J. Milius.
Saikas, įvairovė, balansas
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pasiguodė, kad nėra lengva suteikti tinkamos informacijos gyventojams. Televizijos laidas ir blizgančius žurnalus apie gyvenimo būdą užkariavusi „žvaigždžių“ informacija, priimtina žiūrovams ir skaitytojams. Išmintingi specialistų pastebėjimai pramoginėse laidose nereikalingi, o jei jiems suteikiama tribūna, tai dažniausiai tenka gintis nuo pseudoteorijų.
Gydytoja patikino, kad mitybos įpročiai Lietuvoje nėra labai blogi.
„Bendraudama su žmonėmis girdžiu, kad dėmesys maistui jau atsiranda. Mes dar gaminame patys, nes norime valgyti skaniai ir įdomiai. Būgštavimai, kad gyventojai nustos gaminti, nepasitvirtino. Dar vis juntame sovietmečio laikų neteisingos mitybos pasekmes.
Tai išryškėja ne iš karto, o tik praėjus dešimtmečiams. Per kelis sovietmečio dešimtmečius sunyko tradicijos, iš valgiaraščio išnyko kruopos, sėklos, daržovės. Lietuviška senoji virtuvė nebuvo pernelyg riebi, kokia ji tapo vėliau, kai sveikus produktus pakeitėme riebiu maistu“, – sakė gydytoja E. Gavelienė.
Šiuo metu Europoje daugiau nei 50 proc. suaugusių gyventojų turi antsvorio problemų, o 12 proc. žmonių yra nutukę. Vyrauja žalingi įpročiai. Europoje rūko vidutiniškai 24 proc. gyventojų, Lietuvoje – 27 proc. Lietuviai per metus suvartoja 12,5 l alkoholio, europiečiai – 10,8 l.
Pasak specialistų, pagrindiniai sveikos mitybos principai yra saikingumas, įvairovė ir balansas.
Saugus - nebūtinai sveikas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius analizavo sveiko ir saugaus maisto problematiką modernioje visuomenėje. Kokia tarnybos misija siekiant, kad visuomenė maitintųsi sveikiau? Pasak specialisto, Europos Sąjunga pasimokė iš krizės, sustiprino kontrolės sistemą, įteisino sugaus maisto nuostatas.
Šiemet ES mini dešimties metų jubiliejų, kai buvo priimtas vienas moderniausių ir aukštus saugos standartus nustatantis reglamentas. Kilniems tikslams įgyvendinti buvo įkurta nepriklausoma mokslo institucija – Europos maisto saugos institucija. Saugos tarnyba vertina naujus maisto produktus, kontroliuoja naujas receptūras, atlieka importuojamų prekių šiuolaikinę patikrą.
„Šiuolaikinė visuomenė pageidauja sveiko ir saugaus maisto. Dar nėra apibrėžimo, koks produktas vadinamas sveiku. Vyrauja nuomonių įvairovė, tačiau visi pritaria, kad žmonėms galima patarti, kaip tinkamai maitintis, kaip subalansuoti mitybos produktus. Pagrindiniai ES suformuluoti reikalavimai – kuo mažiau druskos, cukraus ir riebalų, kuo daugiau skaidulų, vaisių, daržovių“, – teigė Z. Stanevičius.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė aiškino, kaip skatinti gyventojus suvartoti kuo mažiau druskos. Specialistės manymu, nebūtina maitintis ar net piktnaudžiauti nesveiku maistu.
Ar būtina valgyti riebalais persodrintus sausainius, gerti saldžiuosius gazuotus gėrimus, mėgautis persūdytais bulvių traškučiais?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti iki 5 gramų druskos. Europos gyventojai per dieną suvartoja apie 8-12 g. Lietuvos žmonės suvalgo 8,75 g druskos per dieną. Apie 7 proc. šalies gyventojų sūdo maistą net jo neparagavę.
„Tyrimai rodo, kad net sveikais laikomi produktai – ne visada tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui, sausuose pusryčiuose yra 1 proc. druskos. Tai atitinka penktadalį rekomenduojamos didžiausios paros normos. Jei dribsniai su šokoladu, juose yra net 30 proc. cukraus. Iki 90 proc. druskos žmonės gauna su maisto produktais. Jos yra visur, net tuose maisto produktuose, kurie nelaikomi sūriais“, – kalbėjo specialistė.