Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje per aštuonis šių metų mėnesius užregistruoti 43 ligos atvejai, iš jų 36 - Vilniaus mieste. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 10, o 2011 m. – 17 VH-A atvejų. Vykstant epideminiam VH-A plitimui Lietuvoje, didžiausi sergamumo rodikliai paprastai užregistruojami 7-14 m. ir 15-19 m. amžiaus grupėse.
Specialistai pritardami, kad skiepijimas yra vienintelis būdas suvaldyti situaciją, sveikina Vilniaus savivaldybės iniciatyvą informuoti protrūkio apimtus mikrorajonus ir sumokėti iš savo biudžeto už bendruomenių, kuriose labiausiai plinta infekcija, vaikų skiepijimą, o taip pat svarstyti klausimą, ar skiepyti ir kitur gyvenančius vaikus. Tai rodo, kad savivaldybė atsižvelgia į atitinkamų institucijų teikiamą informaciją ir atsakingai įvertina gręsiančius pavojus. Baltijos imunoprofilaktikos asociacija (BALTIPA)„Mūsų kaimynų latvių patirtis, kai prieš metus buvo įregistruota virš 700 hepatito A atvejų, penki iš kurių baigėsi mirtimi, akivaizdžiai parodo, jog VH-A neturi tautybės ir sienų. Todėl didelė klaida kaltinti vieną tautą ar socialinę grupę – šiuo atveju narkomanus – už infekcijos platinimą. Gresiančią epidemiją būtina valdyti kompleksiškai ir nepasiduoti emocijoms. Pasaulyje yra buvę daug virusinio hepatito protrūkių, jų valdymo schemos gerai žinomos ir vakcinų skiepijimui skiriamas išskirtinis vaidmuo“.
Lietuvos infektologų draugija (LID)„Nors medicinos mokslas yra toli pažengęs, tačiau dar nėra atrasta būdų, kaip nuspėti, kuris žmogus sirgs lengvai, o kuris su komplikacijomis. Laboratorijoje kol kas galima tik nustatyti, ar asmuo yra infekuotas atitinkamu virusu, ar turi antikūnų prieš jį. Todėl kiekvienas žmogus turi atsakingai vertinti ir pranešimus apie infekcinių ligų protrūkius, ir pasisakymus prieš vakcinas.“
Vakcinos pagal Farmacijos įstatymą yra receptiniai vaistiniai preparatai. Jų apyvartą Lietuvos respublikoje reguliuoja Valstybine vaistų kontrolės tarnyba. Jos tinklalapyje pateikti vakcinų aprašai, jų gamintojai ir kita svarbi informacija. Visuomenė gali rasti ataskaitas ir apie vakcinų likučius. Skiepus nuo VH-A yra registravusios 2 farmacijos bendrovės – GlaxoSmithKline ir Sanofi Pasteur. Tačiau, specialistai atkreipia dėmesį, jog valstybės nekompensuojamos vakcinos yra perkamos pagal poreikį, tai yra procedūra, kuri reikalauja laiko. Todėl visuomenė, atsakingai vertindama infekcijos protrūkį, turėtų domėtis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skelbiama informacija. Esant dideliam infekcinės ligos protrūkiui ir vakcinų poreikiui, šių medicininių preparatų gali trūkti. Kai kurios šalys, kurios vaikų sąskaita netaupo, skiepus nuo hepatito A įtraukė į valstybės finansuojamų profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, todėl vakcinų trūkumo išvengtų.
Apie virusinį hepatitą -A
(VH-A) – tai virusinė liga, kuri pažeidžia kepenis. Be jo žinomi dar keli virusai (B, C, D, E, G, o gal ir dar daugiau), kurie dauginasi kepenyse ir sutrikdo jų veiklą. Kartais kepenis gali pažeisti ir kiti mikroorganizmai. Šiuo metu skiepijama tik prieš virusinį hepatitą A ir virusinį hepatitą B.
Kaip VH-A plinta?
VH-A serga tik žmonės. Tai tipiška virusinė žarnyno infekcija. Iš užsikrėtusio žmogaus ligos sukėlėjas VH-A virusas išsiskiria su išmatomis. Aplinkiniams sergantysis itin pavojingas maždaug 10–14 dienų iki pirmųjų ligos požymių pradžios, o išryškėjus geltai, ligoniai aplinkiniams jau mažai pavojingi. VH-A virusas plinta įvairiais būdais: per vandenį, maistą, nešvarias rankas ir panašiai. VH-A infekuojanti dozė labai nedidelė, todėl net minimalaus užterštumo gali pakakti, kad imlus žmogus užsikrėstų. Taip neretai atsitinka vaikų kolektyvuose, nes vaikų higieniniai įgūdžiai dar nesusiformavę, o tualetų įranga nėra tobula. Žinomi ligos protrūkiai tarp besimaudžiusių ežeruose bei kituose nedideliuose vandens telkiniuose. VH-A gali išplisti per neilgai virtus jūrų skanėstus (įvairius moliuskus, krabus), kuriuose VH-A virusų gali būti labai daug, nes vandens gyviai, košdami per save vandenį, labai koncentruoja vandenyje esančius virusus. Su kelionėmis siejami ir kiti VH-A išplitimo būdai, kartais – kurioziški, pavyzdžiui, užsikrėtimo protrūkiai, kilę per gėrimams atšaldyti vartotą ledą, pagamintą iš nevirinto vandens, ar per ledus. Visi nesirgę ir neskiepyti žmonės imlūs VH-A, tačiau tik maždaug vienas iš 10–15 užsikrėtusiųjų suserga tipiška gelta pasireiškiančia liga. Dažniau serga vaikai, tačiau suaugusieji serga daug sunkiau negu vaikai. VH-A – ūmi liga, dažniausiai prasidedanti karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, stipriais, kartais net priepuolinio pobūdžio pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Po kelių dienų patamsėja šlapimas, išmatos praranda būdingą spalvą, pagelsta akys ir oda. Liga trunka apie mėnesį, sunkiau serga suaugusieji. VH-A nesukelia ilgalaikių kepenų ligų, tačiau retais atvejais ji gali būti žaibinio kepenų pažeidimo ir mirties priežastimi. VH-A požymiai panašūs į kitų hepatitų, todėl diagnozė nustatoma tik laboratoriniais tyrimais.
Sergamumas VH-A Lietuvoje buvęs itin didelis, viršijantis 200 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius du dešimtmečius, žymiai pagerinus maisto gamybos, vandens tiekimo sanitarijos būklę, vaikų kolektyvų higienos būklę, sergamumas VH-A labai sumažėjo. Tačiau ši situacija turi ir kitą pusę: Lietuvoje užaugo karta žmonių, kurie niekuomet nebuvo susidūrę su VH-A ir nebuvo skiepyti prieš šią ligą. Būtent ši karta sąlygoja visuomenės imuniteto sumažėjimą ir didėjančią VH-A protrūkių riziką. Esant tokioms aplinkybėms, kaip pačią veiksmingiausią VH-A kontrolės priemonę, BALTIPA rekomenduoja vakcinos prieš VH-A skiepijimą.
VH-A viruso vakcinos kaštus Lietuvoje apmoka skiepijamieji. Visiems vaikams VH-A vakcina skiepijama Izraelyje bei kai kuriose JAV valstijose. Lietuvoje VH-A vakciną vaikams rekomenduojama skiepyti prieš pradedant vaikui lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą). Ši vakcina rekomenduojama ir keliautojams, ypač – vykstantiems į šalis, kur sergamumas VH-A dar gana didelis: šilto klimato pajūrio šalyse, tropiniuose kraštuose.
Nors sergančiųjų VH-A ir labai sumažėjo, bet ši infekcija mūsų šalyje visiškai dar neišnaikinta. Tai reiškia, kad susidaro visos epidemiologinės prielaidos VH-A protrūkiams. Gal ir paradoksalu, tačiau sumažėjus sergančiųjų VH-A, padidėjo vaikų skiepijimo VH-A vakcina svarba. Dabar vaikai serga žymiai rečiau, todėl Lietuvoje sparčiai didėja VH-A imlios visuomenės dalis. VH-A vakcina yra labai saugi. Ji paprastai gerai toleruojama. Dažniausi povakcininiai reiškiniai – lengva vietinė reakcija, pasireiškianti nedideliu paraudimu, nežymiu skausmingumu, kartais šiek tiek pakyla temperatūra. Alerginė reakcija vakcinos komponentams yra itin reta, maždaug vienas atvejis iš milijono įskiepytų dozių. Jeigu po VH-A vakcinos įskiepijimo kiltų bet kokių Jums nerimą keliančių povakcininių simptomų, susisiekite su skiepijusiu gydytoju.
