Jį Respublikinei Panevėžio ligoninei įteikė vilnietė smėlio
menininkė ir projekto „Smėlio džiazas“ įkūrėja Jurgita Minderytė.
Taip kūrėja atsidėkojo skyriaus specialistams. Mat šie J.Minderytei
pagelbėjo savo konsultacijomis, kai menininkė Vilniuje steigė smėlio
terapijos centrą. Jį lanko raidos sutrikimų turintys vaikai.
Smėlio meno šviesos stalas patiko Panevėžio ligoninės pirmojo
psichiatrijos skyriaus pacientams.
„Ligonis, kuriam terapijos metu per sunku 55 minutes vien tik kalbėtis,
piešdamas smėlyje pamiršo jį kamuojantį nerimą. Jis net nepastebėjo,
kaip baigėsi užsiėmimas. Žmogui labai patiko ši bendravimo forma“, -
sakė skyriuje dirbanti psichologė ir psichoterapeutė Eglė Zubienė.
Kai kurie koridoriuje vaikštinėję skyriaus pacientai domėjosi smėlio
meno šviesos lenta. Jie planavo, ką patys norėtų nupiešti smėlyje.
Viena moteris sakė norinti nubrėžti apskritimą, o jo centre pažymėti
tašką. Tam, kad būtų aišku, „kaip sukasi žemė ir kur yra centras“.
Teigiama, kad smėlio menas turi atpalaiduojantį, fantaziją ir pasąmonę
išlaisvinantį poveikį. Smėlio meno terapija rekomenduojama ne tik
turintiems dvasios negalią, bet ir sveikiems žmonėms.
E.Zubienės teigimu, smėlio meno šviesos stalas ligoninei tarsi nukrito
iš dangaus. Panevėžio ligoninė kol kas vienintelė, pradėjusi savo
pacientams taikyti šią neįprastą terapiją.
„Piešimas smėlyje gali pagelbėti atsipalaiduoti ne tik ligoniams, bet ir
skyriaus personalui. Nes darbas su sunkią psichikos negalią turinčiais
ligoniais greičiau išbalansuoja. Todėl smėlio terapija - viena iš
galimybių atstatyti pusiausvyrą“, - sakė E.Zubienė.