7 mitai apie peršalimą

Peršalimas - reiškinys paslaptingas. Kartais jo sulaukiame visai netikėtai - kai atrodo, kad organizmas visiškai sveikas ir atsparus bet kokiam menkniekiui. O kartais galime visai nesisaugodami jaustis sveiki visą žiemą.

Dažnai manoma, peršalimo simptomai pradeda kamuoti tik smarkiai sušalus, perpūtus ar ilgiau pabuvus kūnui nekomfortiškose oro sąlygose.<br>123rf
Dažnai manoma, peršalimo simptomai pradeda kamuoti tik smarkiai sušalus, perpūtus ar ilgiau pabuvus kūnui nekomfortiškose oro sąlygose.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 6, 2012, 6:41 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 4:05 PM

Daugybė mokslinių tyrimų įvairiose šalyse nustatė, kad dauguma iš lūpų į lūpas perduodamų teiginių apie peršalimą – klaidingi. Pateikiame jums 7-is labiausiai paplitusius mitus apie peršalimą.

1. Peršalimą sukelia šaltis

Daugelis yra įtikėję, kad peršalimo ligos savo nasrus pradeda rodyti tik su pirmaisiais šalčiais. Tiesa, šaltis turi įtakos peršalimo ligoms, bet nėra jų sukėlėjas. Iš tikrųjų neigiama temperatūra veikia atvirkščiai - ji stabdo nuo ligų plitimo ir saugo nuo užsikrėtimo. Sausas žvarbus oras žudo daugelį virusų, naikina aplinkui esančius ligų sukėlėjus.

O štai pats palankiausias klimatas virusams – vėsus ir drėgnas ruduo arba žiemos atodrėkis. Esant teigiamai temperatūrai ir drėgmei, bakterijos lengvai dauginasi ir ilgiau išlieka gyvybingos. Tiesa, šaltuoju metu nusilpęs imunitetas, tamsios dienos ir vis besimainantys orai sveikatos galių nesuteikia. Tačiau kaltę ligos šalčiui suversti nereikėtų. Tikriausiai kalta neteisinga apranga ir nemokėjimas įvertinti oro. Dar viena papildoma grėsmė susirgti - šalia esantys sirguliuojantys žmonės.

2. Peršalimo ligas sukelia... peršalimas

Dažnai manoma, peršalimo simptomai pradeda kamuoti tik smarkiai sušalus, perpūtus ar ilgiau pabuvus kūnui nekomfortiškose oro sąlygose. Šie veiksniai peršalimo nesustabdys, bet ir jo nesukels. Vadinamąsias peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Jie dažniausiai ir tampa peršalimo ligų priežastimi. Ligos sukėlėjai į organizmą patenka įkvėpus didelį kiekį smulkiausių sergančiojo sekreto dalelių, kurios jam čiaudint, kosint pasklinda ore.

Kita vertus, papildomi saugikliai šiltų drabužių pavidalu jūsų imunitetui bus į naudą, todėl būdami šaltame ore maksimaliai apsaugokite savo kūną nuo diskomforto.

3. Negalima eiti į lauką drėgnais plaukais ar rūbais

Britų mokslininkai nustatė, kad einant į lauką su drėgnais rūbais ar šlapiais plaukais savaime peršalimo ligomis nesusirgsite. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieni ėjo į lauką drėgnais plaukais ir rūbais, o kiti laiką leido šiltoje, jaukioje patalpoje. Po tyrimo paaiškėjo, kad susirgo tiek pat žmonių iš abiejų grupių.

Gydytojai pateikė nuo seno žinomą išvadą: peršalimą sukelia virusai, o ne drėgmė. Ji tegali būti papildomu faktoriumi, tačiau pati ligos pakurstyti negali. Tiesa, pastebėta, kad būnant lauke drėgni drabužiai ar plaukai imunitetą slopina. Nusilpęs organizmas - puikus taikinys aplinkui tykantiems virusams.

4. Peršalti galima bučiuojantis su užsikrėtusiu žmogumi

Norėdami patvirtinti ar paneigti šią hipotezę, mokslininkai atliko eksperimentą: jo dalyviams ant liežuvių užtepė peršalimo ligų sukėlėjų - rinovirusų - tirpalą. Paaiškėjo, kad rinovirusams priimtinesni atrodo kiti puolimo būdai - norint užsikrėsti per burną būtina 1000 kartų didesnė rinovirusų koncentracija. Taigi, apsikrėsti oro lašeliniu būdu kur kas lengviau nei, tarkim, bučiuojantis.

5. Peršalimas ir sportas - nesuderinami

Šiuo mitu tiki daugelis peršalusiųjų. Ir nieko keisto - juk peršalus fizinio aktyvumo trokštama mažiausiai. Užtat šiuolaikiniai bandymai rodo, kad sergant peršalimo ligomis sporto pamiršti nederėtų. Jis net gali jums padėti greičiau pasveikti.

Jei iki peršalimo buvote aktyvūs, sportavote, daug judėjote, savo įpročių atsisakyti neturėtumėte. Tiesa, sportuokite tik tuomet, kai jaučiatės pakankamai stiprūs tai daryti. Juk tai nepakenks. Kita vertus, gydytojai pataria ligos metu ilsėtis, nes su virusais kovojančiam organizmui visgi reikia pagalbos, o ne apkrovos.

6. Peršalus galima kaitintis pirtyje

Atrodo, pasisėdėjimas šiltoje pirtyje sveikatai turėtų būti į naudą. Deja, šis įprastai itin naudingas sveikatinimosi būdas peršalus gali ir pakenkti. Sergančiam žmogui negalima kaitintis pirtyje, – nesvarbu, ar liga tik prasideda, ar jau baigiasi.

Kaitintis pirtyje galima ir net būtina, kai jaučiatės sveiki. O štai pajutę pirmuosius ligos simptomus, gydykitės kitokiais metodais.

7. Alkoholis - patikimas vaistas nuo peršalimo

Nors alkoholio galią kaipmat patvirtintų liaudies medicinos entuziastų, apie jo poveikį peršalus gydytojai turi kitokią nuomonę.

Tiesa, jie nedraudžia išlenkti taurelę konjako ar šlakelį degtinės. Alkoholis turi šildomąjį poveikį, tad taurė gėrimo jus sušildys - praplės kraujagysles, normalizuos vidaus organų kraujo apytaką. Kai geriama toliau, suaktyvėja kraujo apytaka. Oda parausta, maloniai šildo kūną. Nors ir malonus, šis jausmas yra apgaulingas - tuo pačiu metu suaktyvėja šilumos išspinduliavimas, todėl kūnas atšąla greičiau. Specialistų teigimu, gydomosios alkoholio savybės gerokai perdėtos. Alkoholis jūsų imuniteto tikrai nestiprina. Atvirkščiai - alkoholį vartojančio žmogaus organizmas gali neatlaikyti priešų puolimo, mat bus nepajėgus ir pernelyg silpnas kovoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?