Lietuvoje nuo amžiaus rykšte vadinamų širdies ligų kasmet miršta gerokai per 20 tūkst. žmonių, pasaulyje – per 20 milijonų. „Nenoriu gąsdinti, bet kitaip kalbėti apie širdies problemas jau neįmanoma, nes mirtingumo rodikliai tik didėja“, – paskaitą apie epidemija vadinamas ligas pradėjo gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, prof. Žaneta Petrulionienė.
Anot jos, apie vėžį, nuo kurio miršta kone triskart mažiau žmonių, kalbama daug, bet širdies ir kraujagyslių ligos, kurių galima išvengti, pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą, vis lieka nuošalyje.
Gyvenimo tempo nepavejantys genai
Gydytoja pripažino, kad mūsų palyginti greitai pasikeitusio gyvenimo tempo genotipas nepaveja. Kitaip tariant, mūsų genai išliko medžiojančio ir per dieną grobį besivaikančio laukinio, besimaitinančio mažytėmis porcijomis ir nereguliariai – tik tada, kai medžioklė sėkminga.
O gyvename itin sėslų, riebaus maisto kupiną gyvenimą – per dieną sėdime biure ir pietums renkamės cepelinus su riebiu padažu. „Su vėzdu lakstę mūsų protėviai širdies infarkto nežinojo, mat jų genai atitiko gyvenimo būdą“, - juokaudama sako Ž. Petrulionienė.
Tiesa, medikė priminė, kad nors ir turėdami sveikas širdis ir kraujotakos sistemas, laukiniai protėviai ilgai negyveno. „Šiandien mes, kad ir su užkalkėjusiom kraujagyslėm, vis dėlto gyvename ilgiau, kitas klausimas - to ilgesnio gyvenimo kokybė“, - dėstė kardiologė.
Seniai žinomi, bet retai praktikuojami receptai
Širdies darbo sutrikimus ar, blogiausiu atveju, insultus bei infarktus, sukelia aterosklerozė – tiesiog dėl senėjimo proceso susiaurėjusios kraujagyslės, kuriomis laisvai neprateka kraujas ir susiformuoja krešuliai.
Visi gimstame su švariomis kraujagyslėmis, bet jau po poros dešimtmečių ant sienelių susidaro cholesterolio nuosėdos. Žinoma, to poveikį pajaučiame ne iš karto, o tik perkopę ketvirtą dešimtį.
„Stebuklų, padėsiančių išvengti širdies smūgio, nėra, - teigia Ž. Petrulionienė ir kartoja seniai žinomas, bet retai praktikuojamas tiesas, - sveika mityba ir fizinis aktyvumas“. Ir, kaip pati sako, apie tai reikia galvoti ne perkopus antsvorio ribą, dieną pradedant kraujospūdį mažinančiais vaistais ar dėl širdies smūgio atsidūrus ligoninėje.
„Paradoksalu, bet daugiau nei pusė patyrusių infarktą ar insultą, tikina esą iki tol buvę sveiki“, - iš kasdienio darbo ligoninėje patirties apibendrina gydytoja.
Sviestą į aliejų iškeitusių suomių sėkmė
Ar lietuviai, kurių nacionalinėje virtuvėje vyrauja sunkiai virškinami bulvių ir mėsos patiekalai, dar pagardinti spirgučiais ir grietine, gali pakeisti šimtmečius gajus valgymo įpročius? Netolimų kaimynų suomių patirtis rodo, kad taip. Pastarieji, dar nuo Antrojo pasaulinio karo buvę absoliučiais širdies ligų čempionais pasaulyje, per daugelį metų mirtingumą nuo širdies ir kraujotakos sutrikimų sumažino stulbinamai - net 75 procentais.
„Suomija dar tada suvokė, kad, užuot stačius naujas ligonines, daug svarbiau užkirsti kelią ateities ligoms“, - pirmadienį Seime vykusios konferencijos metu šalies patirtį dėstė Suomijos Nacionalinio sveikatos ir socialinės gerovės instituto generalinis direktorius, profesorius Pekka Puska.
Analizuodamas kasdienio gyvenimo pasikeitusius įpročius, jis išskyrė mitybą. Pasirodo, suomiai valgydavo itin daug sviesto, grietinėlės bei gerdavo riebų pieną. „Vienas suomis vidutiniškai per metus suvalgydavo net 16 kilogramų sviesto“, - netolimą praeitį prisiminė P. Puska. Šalyje ėmus auginti skandinaviškam klimatui pritaikytus rapsus, suomiai ne tik sviestą iškeitė į aliejų ir margariną, bet ir ėmė gerti liesą pieną.
P. Puska, kalbėdamas apie šiauriečių sėkmę, pabrėžė, kad vien mitybos pokyčiai stebuklų nepadarys. „Tai, ką padarėme mes, gali pritaikyti bet kuri šalis - mokyti gaminti maistą mokyklose ir darželiuose ar įrenginėti sporto aikšteles, rengti bendras mankštas “, - patarimų Lietuvai negailėjo ekspertas iš Suomijos.
