Pirmuosius prostatos gerybinio išvešėjimo požymius dauguma vyrų pajunta apie penkiasdešimtuosius metus. Tampa sunku nusišlapinti, nors pūslė – pilna, atsiranda dažnesnis poreikis eiti į tualetą, susilpnėja šlapimo srovė, kamuoja deginimo pojūtis šlapinantis, kiti reiškiniai.
Kaip šie sutrikimai susiję su prostata? Ši vyrų liauka yra prie pat šlapimo pūslės ir gaubia iš jos išeinančią šlaplę, todėl didėjant prostatai juntami šlapinimosi sunkumai.
Kai kurie tokius požymius pajunta ir anksčiau, bet tai nereiškia, kad reikėtų delsti ir atidėlioti vizitą pas gydytoją – laiku skirtas gydymas gali neatimti gyvenimo džiaugsmo, užkirsti kelią tolesniam prostatos didėjimui.
Be to, tik specialistas gali įvertinti ir atmesti piktybinės ligos diagnozę.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės urologas Robertas Jankovskis sako, kad prostatos didėjimas susijęs ne tik su amžiumi, genais, bet ir gyvenimo būdu. Prostatos didėjimą skatina lytiniai hormonai, o jų daugiau būna vyrų, mėgstančių riebiai valgyti, organizme.
„Kartais ir aštuoniasdešimties sulaukusio vyro prostata būna nepadidėjusi, – dažniausiai tai savo sveikata besirūpinantys sveikuoliai, nevalgantys riebiai, neturintys antsvorio. Bet paprastai tokio amžiaus vyrai turi problemų”, – pabrėžia R. Jankovskis.
Kokių tyrimų galima tikėtis urologo kabinete?
Gydytojo R. Jankovskis teigimu, atliekamas digitalinis tyrimas (prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną), tyrimas ultragarsu, kraujo tyrimas (PSA) – pastarasis parodo, ar nėra pagrindo įtarti prostatos vėžį. Taip pat atliekamas šlapimo srovės tyrimas.
Nors prostatos didėjimas vadinamas gerybiniu, tai nereiškia, kad šios ligos nereikia gydyti. Jeigu prostatos didėjimas nestabdomas, ilgainiui šlapimo pūslėje gali susidaryti akmenų, išsivystyti inkstų nepakankamumas, kartotis šlapimo takų infekcijos, iš prostatos gali pradėti kraujuoti.
Jau nekalbant apie tai, kad kenčia gyvenimo kokybė – tenka dažnai vaikščioti į tualetą, net naktį atsikelti keletą kartų, dėl to neišsimiega ne tik vyras, bet ir jo partnerė.
„Jeigu prostata yra padidėjusi, gydantis vaistais palengvėja šlapinimasis, sumažėja poreikis dažnai šlapintis, pagerėja gyvenimo kokybė”, – sako urologas R. Jankovskis.
Tačiau vaistų nereikia painioti su papildais. Pasak gydytojo, vaistų kategorijai priskiriami tie preparatai, kurie ištirti moksliškai, yra puikiai žinomas ir įrodytas jų poveikis.
Papildų tyrimai nėra atliekami. Jų poveikis tik numanomas, tačiau nėra įrodytas moksliniais tyrimais.
