– Nuo ko priklauso, kaip greitai narkomanas žlugs? – pasiteiravau vilniečio gydytojo psichiatro Dainiaus Stasiūno.
– Visuomenėje vis dar manoma, kad narkotikus vartojantys žmonės yra kuo nors blogesni. Taip nėra. Manau, galima žmones suskirstyti į grupes tik pagal jų įpročius.
Pavyzdžiui, asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, kurios nesukelia fizinės priklausomybės, gali ilgai slėpti savo įprotį. Kurį laiką niekas negali įtarti, kas jiems yra.
Vienintelis trūkumas – šie žmonės negali išsiversti be medžiagų, turinčių stimuliuojamąjį poveikį. Jie negali dirbti be ugnelės ir polėkio, todėl prireikia medžiagų, kurios pakeltų nuotaiką.
Kita grupė – žmonės, kurie renkasi ne lengvuosius narkotikus, o kur kas sunkesnius. Tokius narkomanus visuomenė lengvai pastebi, nes jie tampa fiziškai priklausomi nuo cheminių medžiagų.
– Kuo pavojingi lengvieji narkotikai?
– Tokių žmonių negalima atpažinti nei iš kvapo, nei pagal kitus požymius. Nevartodami jie jaučia tik fizinį diskomfortą, tačiau neturi fizinės priklausomybės.
Bėdos prasideda tada, kai nustatomas galvos smegenų pažeidimas, asmenybės sutrikimas. Pavyzdžiui, lėkštėja humoro jausmas, mažėja interesų, žmogus darosi banalus.
– Kodėl narkomanai dažnai sulaužo savo pažadus?
– Tai lemia fizinė priklausomybė. Kad gautų dozę, tokie žmonės pasidaro slidūs kaip unguriai. Jie būna priversti meluoti, išsisukinėti, manipuliuoti kitų jausmais.
– Kas gali padėti narkomanams?
– Jei narkomanas pareiškia norą gydytis, tai – žingsnis į priekį. Tačiau gydymo sėkmė niekada nebūna šimtaprocentė.
Besigydantiems priklausomybę nuo narkotikų ar nuo alkoholio mes, gydytojai, neduodame jokių garantijų.
Tai priklauso nuo paciento valios. Toks žmogus turi apsispręsti, ar yra pasiruošęs gyventi be stimuliuojamųjų medžiagų.
