Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro konsultanto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Leonardo Lukoševičiaus teigimu, ši problema vargina daugelį šaltesnių kraštų gyventojų.
Šaltuoju metų laiku žmonės per parą suvartoja 6-7 proc. kalorijų daugiau nei šiltuoju metų laiku ir to net nejaučia. „Viena vertus, tai nulemta genetiškai - senovėje, kai žmonės kentė šaltį, badą, epidemijas ir kitas negandas, maistas, ypač riebalai, padėdavo išsaugoti šilumą. Gebėjimas kaupti riebalus išsaugojo žmogų, kaip rūšį“, - aiškino profesorius.
Šiais laikais gyvename šiltai, turime maisto, tačiau šaltuoju sezonu žmonės mažiau juda, daugiau sėdi namuose, prie televizoriaus.
Beje, dabar itin populiarios laidos apie maisto gaminimą taip pat skatina kažką kramtyti, užkandžiauti ir stiprina valgymo refleksą.
Mitybą sutrikdo netgi atitinkamai įrengtas būstas - jeigu virtuvė sujungta su gyvenamuoju kambariu, tai - tiesus kelias į svorio augimą.
Mat šaldytuvas, pilnas pagundų, - visada arti, čia pat - televizorius ar muzikinis centras. Nustatyta, kad klausydamiesi muzikos ar stebėdami patiekalų gamybos programas, žmonės dažniau ką nors įsikiša į burną.
Profesoriaus teigimu, užuot sėdėjus prie televizoriaus reikėtų pasimankštinti bent po 30 minučių kasdien arba nužingsniuoti po 10 tūkstančių žingsnių per dieną.
Apetitą didina ir saulės trūkumas. „Kai sumažėja dienos šviesos, padidėja skonio ir uoslės analizatorių aštrumas. Saulei nusileidus, skonio pojūčiai tampa aštresni, todėl valgydami vakarais jaučiame didesnį malonumą“, - aiškino L.Lukoševičius.
Be to, žiemą, kai saulės šviesos mažiau, kraujyje sumažėja vitamino D ir gali užklupti žiemos depresija. Šią būklę dažnai lydi padidėjęs apetitas.
