Teigiama, kad V. Uspaskicho sveikata sušlubavo dar pirmadienį, tačiau akivaizdu, kad prasta savijauta – ne vienos dienos padarinys. Apie jau kurį laiką politiką kamuojančius sveikatos sutrikimus išduoda akivaizdūs požymiai: viešoje erdvėje Darbo partijos pirmininkas dažnai nevaldo emocijų, jo veidą iškraipo nuolat pasikartojantys nerviniai traukuliai.
Liga vis jaunėja, o jos atvejų - daugėja
Miokardo infarktas, kitaip dar vadinamas tiesiog širdies smūgiu, ištinka vis daugiau gyventojų. Prieš kritinę būklę daugeliui ligonių pablogėja savijauta: pradeda skaudėti krūtinės ląstą, vėliau skausmas palaipsniui plinta į kairę kūno pusę – ima skaudėti ar tirpti kairė ranka, petys, kaklas, žandikaulis, taip pat gali skaudėti ir dešinę ranką ar pilvo apačią. Tokie traukuliai gali staiga atsirasti ir vėl praeiti, tačiau kartais žmogui tampa sunku kvėpuoti, jis ima dusti, svaigsta galva, pritemsta sąmonė. Galiausiai arteriją užkemša trombas ir širdies raumenyje staiga ima stigti deguonies.
Jeigu ligoniui pagalba suteikiama netrukus, tokie požymiai gali būti tik įspėjimas susimąstyti apie savo gyvenimo būdą. Tačiau, deja, ne visiems medikai spėja laiku pagelbėti: vieni kreipiasi per vėlai, kitiems pritrūksta laiko pasiekti ligoninę, todėl kasmet dėl šios priežasties miršta apie 1,5 tūkst. žmonių.
Pasak kardiologų, infarkto ištiktam žmogui labai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą. Ligoniui reikėtų kuo skubiau duoti sučiulpti arba sukramtyti aspirino arba panašią, kraujo krešulio sulipimą slopinančią, tabletę ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Medikai tvirtina, kad jeigu per pirmąsias šešias valandas po infarkto pavyksta atkurti sutrikusios širdies kraujotaką, mirties tikimybė sumažėja vos iki kelių procentų. Uždelsus suteikti profesionalią pagalbą atsiranda rizika, kad dėl deguonies stokos dalis širdies raumens apmirs.
Ligos priežastys slypi ir gyvenimo būde, ir genetikoje
Ne paslaptis, kad širdies smūgiui labai daug įtakos turi ir netinkamas gyvenimo būdas. Per menkas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, žalingi įpročiai, nuolat patiriamas stresas, cukrinis diabetas, nutukimas – visa tai neigiamai atsiliepia širdies darbui ir paspartina aterosklerozės vystymąsi.
Ir nors statistiškai miokardo infarktą dažniau patiria vyresni nei 45 metų vyrai bei 55-erių arba menopauzės sulaukusios moterys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis vis dažniau suserga ir jauni žmonės. Taip pat reiktų nepamiršti, kad įtakos ligos požymiams turi asmeniniai įpročiai, vis dėlto polinkis sirgti yra paveldimas.
Svarbiausia - laikytis disciplinos
Šiais laikais daugelis žmonių dirba sėdimą darbą, daug laiko praleidžia prie kompiuterių, todėl supranta, kad judėjimui ir sportui skiria per mažai laiko. Tačiau medikų teigimu, net ir labiausiai įtemptame grafike, kiekvienas gali rasti vos keletą minučių mankštai. Judresni žmonės dvigubai rečiau serga širdies ligomis, jų tikimybė mirti taip pat mažesnė.
Kita vertus, taisyklė, kad kas per daug, tas nesveika – galioja ir čia. Ypač didelis fizinis krūvis ir organizmą alinančios treniruotės gali būti ne ką pavojingesnės nei nuolatinis rūkymas ar itin riebaus maisto valgymas. Dėl intensyvaus fizinio krūvio paburksta širdies kraujagyslių endotelis, taip užkirsdamas deguonies patekimą į širdį.
Padėti apsaugoti širdį padės bent tris kartus per savaitę sportui išskirtas pusvalandis. Pakoregavus ir mitybos įpročius, riziką susirgti galima sumažinti net kelis kartus. Sveikatos specialistai rekomenduoja laikytis disciplinos, kurioje ne ką mažiau svarbią vietą užima ir poilsis. Tik gerai išsimiegojęs žmogus gali jaustis sveikas ir gyvybingas.
Portalas lrytas.lt primena, kad infarktas praėjusių metų lapkričio mėnesį netikėtai pasiglemžė buvusio parlamentaro Juliaus Veselkos gyvybę. Ant mirties slenksčio dėl sutrikusio širdies darbo teko atsistoti ir bene garsiausiam Lietuvos krepšininkui Arvydui Saboniui.
Yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai dėl infarkto miršta itin nutukę ir nejudrūs žmonės. Per didelis riebalų kiekis organizme trikdo širdies veiklą.
Taip pat galima rasti ir tokių kurioziškų situacijų, kai per didelę apkrovą gavusi širdis sustoja besimylint. Pavyzdžiui, JAV 53 metų vyras mirė žagindamas savo 77-erių auką.
Neretai net ir jauni žmonės miršta, rodos, niekuo nesirgdami, tačiau vėliau, atlikus skrodimą, paaiškėja, kad jie sirgo miokardo infarktu.
Kartais net nekalčiausi pokštai gali baigtis skaudžiomis nelaimėmis. Prieš kelis mėnesius internete išplito vaizdo medžiaga, kurioje rodoma, kaip liftu važiuoja žmonės ir staiga dingsta šviesa, liftas sustoja. Tuomet šviesos vėl įsijungia ir lifte, rodos, iš niekur išdygta „vaiduoklis“. Visa tai - surežisuotas pokštas, tačiau tokiame eksperimente sudalyvavusiems ir apie tai neįspėtiems vyresnio amžiaus žmonėms, panašu, jis anaiptol nebuvo juokingas. Dėl išgąsčio galėjo sutrikti ir jų sveikata.
Parengė Monika Svėrytė
