Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai tampa neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastimi.
Kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų? Į šį ir kitus klausimus atsako „Northway“ medicinos centro gydytojas kardiologas Robertas Katliorius.
- Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas bei didina jų riziką?
- Aukštas kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas - pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Šių ligų vystymuisi įtakos taip pat turi antsvoris bei nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sustorėjimą. Dėl šių priežasčių padidėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.
Daug įtakos turi mityba bei fizinis krūvis. Žmogui mažai judant, valgant riebų maistą, kraujyje didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kuris pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir sutrikdo kraujotaką.
Širdies ir kraujagyslių ligoms įtakos turi ir rūkymas. Ypač pavojinga rūkyti aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį kraujyje ir antsvorio turintiems žmonėms.
Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didina ir cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.
Širdies ligomis dažniau suserga nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Dažnai stresą patiriantis žmogus pradeda daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį. Visa tai silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą.
Įtakos turi ir paveldimumas - jeigu infarktą patyrė paciento tėvai, didelė tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Kaip pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos? Kada reikėtų sunerimti?
- Daugelis žmonių nejaučia jokių širdies ir kraujagyslių ligų požymių, nesugeba jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga.
Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo - tai besivystančio infarkto požymiai. Pajutus juos būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypač lipant laiptais, į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja, pažeidžiamas širdies raumuo, o tai gali tapti ir staigios mirties priežastis.
- Kaip širdies ir kraujagyslių ligoms įtakos turi padidėjęs cholesterolio kiekis?
- Padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekis kraujyje ar sutrikęs jų santykis - pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Išeminė širdies liga yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Išeminė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi vadinamieji ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas.
- Kas lemia cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje?
- Paveldimumas, sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo, inkstų, kepenų, skydliaukės ligos, rūkymas, netinkamas maitinimasis, antsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.
- Kaip galima sužinoti cholesterolio kiekį savo organizme?
- Kiekvienam žmogui svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio ir trigliceridų kiekį organizme tiksliai parodo kraujo tyrimas – lipidograma. Jis leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių būklę ir nuspręsti, ar žmogui reikia pagalbos.
Cholesterolis į kraują patenka dviem keliais: gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Kraujo plazmoje cholesterolį perneša baltymai, kur jis kartu su baltymais suformuoja lipoproteinus. Aterosklerozę lipoproteinai skatina nevienodai.
Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi – dėl to jo kraujyje neturėtų būti per daug.
Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamasis „gerasis“ cholesterolis, padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje – jo kraujyje neturėtų trūkti.
Taip pat aterosklerozę ypač skatina padidėjęs kitų kraujo riebalų, vadinamųjų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.
Dėl to tiriant kraujo riebalų (lipidų) kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: bendrą cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, trigliceridus. Tam yra atliekamas pilnas kraujo riebalų (lipidų) ištyrimas – lipidograma, kuris apie žmogaus sveikatos būklę pasako kur kas daugiau nei paprastas cholesterolio tyrimas. Nustačius, kad cholesterolio yra per daug, galima laiku imtis priemonių jo kiekiui sumažinti ir taip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.
- Kokius dar tyrimus ir kada rekomenduojama atlikti, norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas?
- Pirmiausia rekomenduojama atlikti lipidogramą ir įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų koncentraciją. Jei cholesterolio kiekis bei sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis šeimoje rodo galimai didesnę riziką, rekomenduojama atlikti detalesnius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies tyrimą ultragarsu ir krūvio testą, gliukozės kiekį kraujyje.
Kai žmogaus kraujyje yra per daug cholesterolio, jis to nei mato, nei jaučia. Todėl kiekvienam vyresniam nei 20 metų žmogui patariama atlikti lipidogramą. O trisdešimtmečiams ir vyresniems, turintiems antsvorio, valgantiems riebų maistą ar turintiems giminaičių, sergančiųjų kraujotakos ligomis, išsitirti rekomenduojama kasmet - net ir tuo atveju, jei jie puikiai jaučiasi.
