Europos Komisijos paskelbtoje studijoje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ rašoma, kad 2010 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiausia vyrų ir moterų, palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų - beveik 430 vyrų ir 230 moterų, kai, pavyzdžiui, Prancūzijoje - atitinkamai vos 50 ir 19 (ES vidutinis mirtingumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra 156 vyrai ir 81 moteris).
Specialistai tikina, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (per dideliu riebalų, cholesterolio, druskos kiekiu maiste), rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.
Vis dėlto Lietuvoje kasmet pavyksta išgelbėti vis daugiau žmonių, kurie apie grėsmę savo sveikatai sužino dalyvaudami širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, teigiama Valstybinės ligonių kasos pranešime. Pasinaudojus programos teikiama galimybe nemokamai pasitikrinti, išsiaiškinama, ar egzistuoja realus pavojus susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Tai leidžia išvengti pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų, pažymi Valstybinė ligoninių kasa.
Tokia programa Lietuvoje įgyvendinama jau aštuntus metus. Ji skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims. Tik nustačius, kokie rizikos veiksniai sukelią ligą ir atkakliai su jais kovojant, galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Svarbu profilaktiškai sveikatą pasitikrinti laiku.
„Kiekvienais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriamos lėšos šiai programai finansuoti ir kasmet vis daugiau asmenų joje dalyvauja. 2006 metais programai skirta 2,5 mln. litų ir joje dalyvavo daugiau kaip 20 tūkstančių žmonių, o pernai šiai prevencinei programai skirta 13,5 mln. litų ir joje dalyvavo rekordinis skaičius žmonių - per 190 tūkstančių“, - sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.
Nemokamai pasitikrinti gali visi numatytos amžiaus grupės ir privalomuoju sveikatos draudimu drausti žmonės. Norintieji atlikti tyrimus turi kreiptis į savo gydymo įstaigą. Vieną kartą per metus nemokamai galima nustatyti gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai.
„Kai pacientai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, jis įvertina rizikos veiksnius, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jeigu gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus. Specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų centruose jam atliekamas išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas“, - sakė V. Momkuvienė.
Pasak šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus, širdies ir kraujagyslių ligas sukelia daugybė veiksnių: vieni jų įgimti, nulemti amžiaus ar lyties, kiti įgyjami pasirinkus netinkamą gyvenimo būdą. Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų galima išvengti tik pradėjus anksti stebėti simptomus.
„Širdies ir kraujagyslių pažeidimus galima išsiaiškinti dar neišsivysčius ligai. Apie grėsmę susirgti kalba tokie faktoriai: per didelis cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, žmogus rūko. Tokį pacientą galime anksti tikrinti ir nustatyti, ar jau vystosi liga, ir užkirsti jai kelią: mažinti cholesterolį, mažinti kraujospūdį, mažinti cukraus kiekį kraujyje. Tam ir būtina širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa“, - tvirtina V. Kasiulevičius.
