Europos Komisijos paskelbtoje studijoje „Apie sveikatą
glaustai: Europa 2012 m.“ rašoma, kad 2010 metais Lietuvoje nuo
širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiausia vyrų ir moterų,
palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų - beveik
430 vyrų ir 230 moterų, kai, pavyzdžiui, Prancūzijoje - atitinkamai
vos 50 ir 19 (ES vidutinis mirtingumas, tenkantis 100 tūkst.
gyventojų yra 156 vyrai ir 81 moteris).
Specialistai tikina, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame
pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba
(per dideliu riebalų, cholesterolio, druskos kiekiu maiste),
rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu
padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.
Vis dėlto Lietuvoje kasmet pavyksta išgelbėti vis daugiau
žmonių, kurie apie grėsmę savo sveikatai sužino dalyvaudami širdies
ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, teigiama Valstybinės
ligonių kasos pranešime. Pasinaudojus programos teikiama galimybe
nemokamai pasitikrinti, išsiaiškinama, ar egzistuoja realus pavojus
susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Tai leidžia išvengti
pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų, pažymi Valstybinė ligoninių
kasa.
Tokia programa Lietuvoje įgyvendinama jau aštuntus metus. Ji
skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims. Tik nustačius,
kokie rizikos veiksniai sukelią ligą ir atkakliai su jais kovojant,
galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti
žmonių gyvenimą. Svarbu profilaktiškai sveikatą pasitikrinti laiku.
„Kiekvienais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
skiriamos lėšos šiai programai finansuoti ir kasmet vis daugiau
asmenų joje dalyvauja. 2006 metais programai skirta 2,5 mln. litų
ir joje dalyvavo daugiau kaip 20 tūkstančių žmonių, o pernai šiai
prevencinei programai skirta 13,5 mln. litų ir joje dalyvavo
rekordinis skaičius žmonių - per 190 tūkstančių“, - sakė
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus
vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.
Nemokamai pasitikrinti gali visi numatytos amžiaus grupės ir
privalomuoju sveikatos draudimu drausti žmonės. Norintieji atlikti
tyrimus turi kreiptis į savo gydymo įstaigą. Vieną kartą per metus
nemokamai galima nustatyti gliukozės, cholesterolio, trigliceridų
koncentraciją kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti
tyrimai.
„Kai pacientai kreipiasi į savo šeimos gydytoją, jis įvertina
rizikos veiksnius, jei reikia, sudaro individualius širdies ir
kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jeigu gydytojas nustato, kad
širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą
į specializuotus centrus. Specializuotuose širdies ir kraujagyslių
ligų centruose jam atliekamas išsamus širdies ir kraujagyslių ligų
tikimybės įvertinimas“, - sakė V. Momkuvienė.
Pasak šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus, širdies ir
kraujagyslių ligas sukelia daugybė veiksnių: vieni jų įgimti,
nulemti amžiaus ar lyties, kiti įgyjami pasirinkus netinkamą
gyvenimo būdą. Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų galima
išvengti tik pradėjus anksti stebėti simptomus.
„Širdies ir kraujagyslių pažeidimus galima išsiaiškinti dar
neišsivysčius ligai. Apie grėsmę susirgti kalba tokie faktoriai:
per didelis cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, padidėjęs
kraujospūdis, žmogus rūko. Tokį pacientą galime anksti tikrinti ir
nustatyti, ar jau vystosi liga, ir užkirsti jai kelią: mažinti
cholesterolį, mažinti kraujospūdį, mažinti cukraus kiekį kraujyje.
Tam ir būtina širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa“, -
tvirtina V. Kasiulevičius.