Japonijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje jau aptiktos antibiotikams atsparios gonorėjos bakterijos, kurių neįmanoma įveikti įprastais vaistais. Per dešimtmetį gonorėja gali tapti pavyzdžiu infekcijos, kuri negali būti išgydyta.
Lietuvoje taip pat plinta antibiotikams atsparios įvairias ligas sukeliančios bakterijos.
Gali lemti nevaisingumą
„Situacija kelia didžiulį nerimą. Paaiškėjo, kad gonorėją sukelianti bakterija gali labai lengvai adaptuotis ir dabar ji yra beveik visiškai atspari bet kokiems antibiotikams. Mes žinome, kad prireiks 10-20 metų, kol ji išplis tarptautiniu mastu ir tada susidursime su milžiniška visuomenės sveikatos problema, kai gerokai padaugės naujų ligos atvejų“, - sakė Orebro universitetinės ligoninės, kuri yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinė kovos su gonorėja ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis bazė, mikrobiologas Magnusas Unemo.
Kol kas yra trys žinomi atvejai, 2009-2011 metais aptikti Japonijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, kai gonorėjos bakterijos nepavyko įveikti įprastais antibiotikais.
Švedijoje 2010 metais buvo užfiksuotas vienas sudėtingesnis gonorėjos gydymo atvejis, kai pacientas pasveiko tik padidinus maksimalią vaistų dozę.
Gonorėja gali sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, vyrų ir moterų nevaisingumą ir chroniškus pilvo skausmus.
Jeigu bakterijos patektų į kraujotakos sistemą, iškiltų septicemijos grėsmė. Be to, moterys gali kentėti nuo dubens uždegimo ir patirti negimdinį nėštumą.
Europoje 2008 metais buvo užfiksuota apie 3,4 milijono gonorėjos atvejų ir, atsižvelgiant į tai, kad dabar situacija pasidarė rimta, PSO rekomenduoja naudoti kombinuotą gydymą dvejais skirtingais antibiotikais.
Poantibiotinė era
Per kone dešimtmetį susirgimų gonorėja skaičius išaugo 70 procentų nuo daugiau kaip 62 milijonų 1999 metais iki 106 milijonų 2008 metais. Daugybė pacientų gyvena šalyse, kur sudėtinga nustatyti tikslią diagnozę ir skirti tinkamus vaistus.
Netinkamas gydymas yra viena iš priežasčių, kodėl bakterija tampa atsparia antibiotikams.
Otto Carsas, infekcinių ligų profesorius ir tarptautinio tinklo ReAct - Action on Antibiotic Resistance – vadovas, daugybę kartų įspėjo apie netinkamą antibiotikų naudojimą.
„Visiškai įmanoma, kad dabar mes esame poantibiotinėje eroje, kur privalome prisitaikyti prie to, kaip viskas buvo prieš šimtą metų“, - sakė jis.
Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje keli šimtai tūkstančių vaikų miršta nuo sepsio, nes nėra veiksmingų preparatų, arba jie kainuoja per daug.
Netgi JAV ir Europoje kasmet dėl vaistams atsparių bakterijų sukeliamų ligų kasmet miršta žmonės. 27 Europos Sąjungos šalyse kasmet dėl to miršta 25 tūkstančiai žmonių. Nuo kraujo užkrėtimo ir žaizdų infekcijų, kurios sukelia pavojų gyvybei, miršta ir vaikai. Žadama, kad ateityje ligų komplikacijos bus vis dažnesnės ir greitai medikai gali būti bejėgiai net ir kovoje prieš gana įprastas bakterines ligas.
O.Carsas mano, kad be antibiotikų sveikatos apsauga žlugs.
„Niūriausios prognozės taps realybe, jeigu nepakeisime požiūrio į antibiotikus“, - sakė jis.
Didinti dozes pavojinga
Įveikti vaistams atsparias ligas galima iškart naudojant kelis antibiotikus, didinant jų dozes. Bet tai ateityje dar labiau padidintų atsparumą vaistams.
Jau kurį laiką vis garsiau kalbama apie tai, kad žmonės vartoja per daug antibiotikų ir todėl kai kurios ligos įgauna pavojingas vaistams atsparias formas.
Daugiausiai antibiotikų Europoje parduodama Graikijoje. Čia antibiotikai kasdien išrašomi 39 žmonėms iš tūkstančio. Po jos seka Kipras - 34, Liuksemburgas - 29 ir Belgija su Prancūzija - po 28 receptus tūkstančiui gyventojų.
Lietuvoje antibiotikai skiriami trylikai iš 1000 gyventojų. Mažiau antibiotikų skiriama tik Olandijoje, Estijoje ir Latvijoje - po 11 bei Rumunijoje – 10.
Antibiotikai virusų neveikia
Lietuvos Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė daktarė Rolanda Valintėlienė patvirtino, kad mūsų šalyje bendras antibiotikų vartojimo rodiklis nėra didelis. Tačiau pastebėti nemaži netolygumai tarp to, kiek antibiotikų pacientams skiria atskiri gydytojai – kai kurie jų linkę skirti gerokai dažniau, kas gali padidinti antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo riziką.
Problema yra ir nepakankamas ligų ištyrimas, kai, užuot skyrus tyrimus ir nustačius susirgimo priežastį, tiesiog skiriami antibiotikai.
„Lietuva yra išskirtinė tuo, kad visuomenėje cirkuliuojančios bakterijos nėra itin atsparios, tačiau ligoninėse atsparių bakterijų paplitimas yra itin aukštas“, - aiškino R. Valintėlienė.
Nors mūsų šalyje antibiotikų skiriama ne per daug, anot medikės, reikia griežtinti receptinių medikamentų skyrimo kontrolę, daugiau dėmesio skirti diagnostikai.
Ligų kurias sukelia vaistams atsparios bakterijos, daugėja, nes žmonės per daug vartoja antibiotikų. Tą vartojimą sumažinti galėtų padėti ir skiepijimasis. Deja, kol kas ne visos vakcinos nuo bakterijų sukeliamų ligų yra nemokamos. Be to, pasak R. Valintėlienės, kol kas į skiepus pakankamai skeptiškai žiūri ir visuomenė, nors įrodyta, kad tai padeda sumažinti ligas sukeliančių bakterijų plitimą.
Kovoje prieš per didelį antibiotikų vartojimą svarbus ir visuomenės švietimas. Medikai stengiasi informuoti žmones, kad peršalimo ligas sukelia ne bakterijos, bet virusai, kurių antibiotikai neveikia.
Pašnekovė sakė, kad vaistams atsparios bakterijos buvo žinomos nuo pat antibiotikų sukūrimo pradžios, tačiau vis pavykdavo atrasti naujus antibiotikus. Dabar apie bakterijų atsparumo problemą kalbama vis dažniau, nes visiems antibiotikams atsparių bakterijų yra, o nauji, jas galintys įveikti vaistai, vis dar kuriami, todėl svarbu išsaugoti šiuo metu turimų antibiotikų efektyvumą. Naujų vaistų atradimas - sudėtingas, ilgas ir brangus procesas, reikalaujantis atlikti daugybę ilgai trunkančių tyrimų.
