Kasmet - 540 tūkstančių gyvybių
Šiandien yra žinoma, kad maždaug 1 iš 10 mirties atvejų ligoninėje įvyksta dėl to, kad plaučių arteriją užkemša krešulys.
Europos Sąjungoje nuo komplikacijų, kilusių dėl to, kad veną užkimšo kraujo krešulys, kasmet miršta apie 540 tūkst. žmonių - dvigubai daugiau nei nuo AIDS, krūties vėžio, prostatos vėžio ir autoįvykių kartu sudėjus.
Iš kur tie krešuliai atsiranda? Kaip veikia kraujo krešėjimo sistema?
„Kraujo krešėjimas - tai apsauginė organizmo reakcija, kad susižeidęs žmogus nenukraujuotų. Kraujo plokštelės - trombocitai - žaizdos vietoje sudaro kraujplūdį sulaikantį kamštį. Tuo pačiu metu prasideda kraujo krešėjimo procesas - hemostazė. Iš trombocitų ir kitų kraujo ląstelių susiformuoja krešulys. Taip organizmas apsaugomas, kad neprarastų daug kraujo“, - sakė Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.
Tačiau nenormalus kraujo krešulių susidarymas kelia didelį pavojų. Tai vadinamoji trombozė, kai susidaręs kraujo krešulys užkemša veną arba arteriją ir dėl to nukenčia gyvybiškai svarbūs organai.
Jeigu užkemšama smegenų kraujagyslė, ištinka insultas. Krešuliui užkimšus vainikinę arteriją gali ištikti infarktas.
Itin pavojinga giliųjų venų trombozė, kuri gali komplikuotis plaučių embolija, tai yra, krešulys gali užkimšti plaučius maitinančią kraujagyslę. Todėl trombozę reikia laiku pastebėti ir gydyti.
Vyresniems - didesnė rizika
Prieš 150 metų vokiečių patologas Rudolfas Virchovas įvardijo tris veiksnius, skatinančius nepageidaujamų krešulių formavimąsi. Tai kraujotakos sulėtėjimas ar sūkurių susidarymas, pavyzdžiui, dėl gipso ar ilgo nejudrumo, pažeistos kraujagyslių sienelės, kraujo sudėties pokyčiai.
Trombozė neretai išsivysto patyrus sužeidimą ar didelę operaciją, pavyzdžiui, pakeitus kelio ar klubo sąnarį.
Taip pat ji dažniau išsivysto sergantiems onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, venų varikoze, kraujo ligomis, kurias lydi nekontroliuojamas kraujo ląstelių dauginimasis.
Riziką kelia ir ilgas nejudrumas - gulėjimas lovoje dėl ligos ar traumos, kelionė lėktuvu, kai žmogus yra priverstas ilgai sėdėti.
Trombozės rizika padidėja ir nėščioms bei ką tik pagimdžiusioms moterims, vyresniems nei 60 metų asmenims. Ją skatina ir tam tikrų vaistų - dažniausiai hormonų - vartojimas.
Kaip atpažinti giliųjų venų trombozę?
Vilnietės kraujagyslių chirurgės Aušrinės Navickienės teigimu, negalima nekreipti dėmesio, jei tęsiasi skausmai blauzdoje, pakinklio duobutėje ar šlaunyje, skausmai stiprėja vaikštant, stovint, spaudžiant blauzdos ar šlaunies raumenis, jeigu koja ryškiai patinsta, yra karštesnė, be to, blizga, yra pamėlusi ar melsvai pilkos spalvos.
Bet verta žinoti - jeigu žmogus guli, pavyzdžiui, po operacijos, šie požymiai gali ir nepasireikšti, mat jie sustiprėja žmogui vaikštant.
Tuo tarpu plaučių embolija smogia staiga ir be jokių išankstinių požymių - staiga ima trūkti oro, apima krūtinės skausmas, širdis pradeda plakti daug dažniau. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus. Ši būklė gali baigtis mirtimi bet kokio amžiaus žmogui.
„Todėl ypač svarbu laiku nustatyti giliųjų venų trombozę, užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms, o patvirtinus diagnozę - efektyviai ir saugiai gydyti“, - sako kraujagyslių chirurgė A.Navickienė.
Patvirtinti arba paneigti įtariamą giliųjų venų trombozės diagnozę padeda kojų kraujagyslių tyrimas ultragarsu. Tiriant „Doppler“ ultragarso aparatu išmatuojamas venos diametras, nustatomas kraujo tekėjimo greitis.
Tyrimą atliekantis medikas gali pamatyti krešulį, nustatyti, kiek išplitusi trombozė ir priimti sprendimą dėl gydymo ar profilaktikos.
Naujos kartos vaistai - paprastesni vartoti
Diagnozavus trombozę pirmoji ir svarbiausia priemonė - kraujo krešėjimo slopinimas skystinančiais kraują vaistais antikoaguliantais. Šie medikamentai padeda išvengti trombozės progresavimo ir jos sukeliamų pasekmių, nes neleidžia susidaryti naujiems trombams, stabdo esamų augimą ir sudaro tinkamas sąlygas, kad juos tirpdytų natūralūs organizmo procesai.
Daugybę dešimtmečių venų trombozė buvo gydoma dviem vaistais - specialių preparatų injekcijomis ir tabletėmis. Šis gydymas veiksmingas, tačiau turi esminių trūkumų.
Pirmiausia - gydymo pradžioje reikia leisti injekcijas, pavyzdžiui, į pilvą. Ne mažiau problemų kelia ir tablečių vartojimas: siekiant nustatyti tinkamą vaistų dozę, reikia dažnai kartoti kraujo tyrimus.
Tablečių efektyvumui įtakos turi daugybė kartu vartojamų vaistų: antibiotikai, vaistai širdies ligoms gydyti ar lipidų kiekį kraujyje mažinantys vaistai.
Be to, pacientams iš valgiaraščio tenka išbraukti maisto produktus, kuriuose yra vitamino K - salotas, kopūstus, kepenis ir daugelį kitų.
Nuo pernai Europos Sąjungos šalyse venų trombozei gydyti jau gali būti skiriama naujos kartos antikoaguliantų. Šių vaistų vartojimas yra paprastesnis, bet jie tokie patys veiksmingi ir saugūs, kaip senieji.
Naujieji antikoaguliantai nesąveikauja su maistu, yra geriami, organizmas greitai juos pasisavina. Ligoniui patogu ir tai, kad jam nereikia nuolat lankytis gydymo įstaigoje, atlikti kraujo krešumo tyrimų ir koreguoti vaistų dozės.
Kadangi egzistuoja ligos pasikartojimo rizika, skiriamas ir profilaktinis gydymas kraują skystinančiais vaistais - jis gali trukti nuo kelių mėnesių iki gyvenimo pabaigos.
Atitolinti giliųjų venų trombozę padeda ir gydomosios kompresinės kojinės.
Būtina daugiau judėti
Kaip pats žmogus gali sumažinti riziką sirgti tromboze?
„Tam tikrus rizikos veiksnius žmogus gali reguliuoti ir pats - nerūkyti, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, daugiau judėti, sveikai maitintis ir vengti streso“, - patarė gydytojas J.Kastys.
