Tiesa, gydytojų raginimų skiepytis paiso ne visi. Kai kurie net ir po pranešimų apie tai, kad vis dar daugėja susirgusiųjų tymais, skeptiškai vertina skiepus. Tai atskleidė ir portalo lrytas.lt padaryta apklausa, kurioje dalyvavo per 2,6 tūkst. skaitytojų.
Dauguma – pasiskiepijo
Portalas lrytas.lt skaitytojų klausė, ar po pranešimų apie tymų protrūkį jie įsiklausys į gydytojų kvietimą skiepytis.
Daugiausiai – 58,09 proc. – respondentų atsakė esantys paskiepyti ir todėl mano, kad dar kartą to daryti nereikia.
19,95 proc. skaitytojų pasirinko atsakymo variantą „Skiepai, epidemijos – dirbtinai medikų išpūsta problema, į kurią nereikia kreipti dėmesio“.
13,7 proc. žadėjo būtinai pasiskiepyti, kad nerizikuotų savo ir aplinkinių sveikata.
8,26 proc. teigė, kad niekada nesiskiepys ir neskiepys savo vaikų, nes imunitetas turi formuotis natūraliai, o ne padedamas medikamentų.
Epidemija – vien tik Vilniuje
Šiuo metu Lietuvoje tymais užsikrėtęs yra 31 žmogus. Visi susirgę – vilniečiai. 27 iš jų yra suaugę asmenys.
Pernai tymais užsikrėtę buvo tik du asmenys.
Kas šiemet lėmė tymų protrūkį, nežinia. Nustatyti ligos židinio nepavyko ir, anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojo Giedriaus Fokto, turbūt nepavyks, nes pirmasis žmogus, susirgęs tymais, jau greičiausiai bus pasveikęs.
Spėjama, kad pirmasis šiemet šios virusinės infekcinės ligos atvejis galėjo būti įvežtinis.
Skiepijama dukart
Visi šiemet tymais užsikrėtę žmonės buvo arba neskiepyti, arba skiepyti tik viena vakcinos doze, tačiau jos nepakanka, kad imunitetas susiformuotų iki galo.
Norint įgyti imunitetą, skiepytis būtina dukart. Paprastai skiepijami vaikai: pirmąkart sulaukę 15–16,5 mėnesių, antrąkart – 6–7 metų.
Skiepų kritikai teigia, kad imunitetas turi susiformuoti natūraliai, ne vartojant medikamentus. Ar tai – tiesa?
„Persirgus liga, imunitetas susiformuos natūraliai. Bet kokie bus ligos padariniai susirgus, niekas negali pasakyti. Kai kurie gali tiesiog persirgti liga ir viskas. O kitiems gali kilti komplikacijų, pavyzdžiui, išsivystyti plaučių ar smegenų uždegimas, viskas gali baigtis ir mirtimi“, – įspėjo G. Foktas.
Domisi aktyviau
Pernai vaikų iki dvejų metų buvo paskiepyta 93,4, o 6–7 metų amžiaus – 92,8 procento.
Ar žmonės šiemet nuo tymų, raudoniukės ir epideminio parotito skiepijasi aktyviau, kol kas negalima pasakyti. Duomenys apie tai kol kas nesurinkti, nes daromos tik metinės ataskaitos.
Tačiau, sprendžiant pagal žmonių susidomėjimą, šiemet pasiskiepys daugiau asmenų.
„Sulaukėme daug pasiskiepyti norinčių žmonių skambučių. Žmonės klausė, kur reikėtų kreiptis dėl skiepų“, – kalbėjo G. Foktas.
Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose pasiskiepyti galima nemokamai tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams. Kombinuota vakcina saugo ne tik nuo tymų, bet ir nuo raudoniukės bei epideminio parotito, liaudyje vadinamo kiaulyte, kuriuo kasmet suserga apie 60 asmenų.
Susirgimų raudoniuke per pastaruosius dvejus metus nebuvo.
Svetur yra mirusių
Lietuva – ne vienintelė šalis Europoje, kurioje šiemet registruotas tymų protrūkis.
Kitose šalyse sergamumas dar didesnis. Pavyzdžiui, Gruzijoje, gegužės 22 d. duomenimis, susirgo 3 tūkst. 787 žmonės, Didžiojoje Britanijoje – 1,5 tūkst. asmenų. Ukrainoje iki balandžio 11 d. tymais buvo užsikrėtę 2 tūkst. 309, Rusijoje – 857, Rumunijoje – 637, Prancūzijoje – 227 asmenys.
Kai kuriose šalyse ši liga nusinešė ir žmonių gyvybių. Pakistane, kur didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius, iki gegužės 1 d. mirė 146 žmonės. Du žmonės, gegužės 22 d. duomenimis, mirė Gruzijoje, vienas – Jungtinėje Karalystėje.
Iki 2015 metų planuojama Europos regione pašalinti tymus, kurie labai pavojingi. Todėl vykdoma suaugusiųjų skiepijimo kampanija ir visi gyventojai raginami pasiskiepyti.
