Kuo greičiau žmogui suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad jis išvengs invalidumo ir net mirties. Todėl jei pajutote skausmą krūtinėje, pila šaltas prakaitas ir pykina, nedelskite ir skubėkite į ligoninę.
Krūtinę veržia skausmas
Infarktas gali ištikti iš pažiūros visiškai sveiką žmogų. Jis ilgai gali nejausti artėjančio infarkto. Tik prieš pat jį išryškėja nestabilios krūtinės anginos, kuri kitaip dar vadinama priešinfarktine būkle, požymiai - skausmo priepuoliai, pasireiškiantys sunkumu, gniaužimu, smaugimu.
Kai vystosi miokardo infarktas, skausmas krūtinėje trunka daugiau nei dvidešimt minučių. Skausmas būna stiprus ir spaudžiantis, jis plinta į kairę ranką ir kaklą arba tarp menčių, žmogus dūsta, vemia.
Jei žmogus vairuoja, pasijutęs blogai jis turėtų sustoti ir kviestis pagalbą, nes gali netekti sąmonės.
Mano, kad apsinuodijo maistu
Kai kada ištikus infarktui žmogus apsigauna manydamas, kad sunegalavo paprasčiausiai apsinuodijęs maistu. Mat infarktas sukelia skausmą po duobute, pykinimą ir vėmimą.
Tačiau vyresnio amžiaus žmonės, ištikti miokardo infarkto, neretai visai nejaučia skausmo - jį gali nustelbti kitų ligų simptomai. Pavyzdžiui, taip nutinka sergantiems cukriniu diabetu. Todėl neretai žmonės apsigauna ir į ligoninę neskuba.
Skausmas krūtinėje nebūtinai kyla dėl infarkto. Skaudėti gali dėl iškrypusio stuburo, plaučių uždegimo ar neuraligės. Ne visada reikia ieškoti kardiologo. Tačiau reikėtų pasikonsultuoti bent jau su šeimos gydytoju ar vykti į ligoninės priėmimo skyrių.
Gelbsti tabletė po liežuviu
Pirmoji pagalba infarkto ištiktam žmogui - nitroglicerinas, taip pat - aspirinas. Paprastai širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės tokių vaistų nešiojasi.
Blogai pasijutus, nitroglicerino tabletę reikėtų dėti po liežuviu ir čiulpti. Aspirino reikėtų išgerti dvi tabletes. „Miokardo infarkto ištiktą žmogų reikia nuraminti, saugoti nuo bet kokio fizinio krūvio ir kuo greičiau gabenti į ligoninę. Nematau jokio didvyriškumo, jei žmogus sukaupia paskutines jėgas, o paskui giriasi infarktą „išvaikščiojęs“, - sakė P. Šerpytis.
Turėtų saugotis karščio
Infarkto atvejų padaugėja keičiantis orams.
Kai orai nusistovi, gydytojai kardiologai darbo turi mažiau. Keičiantis sezonams, infarkto atvejų padaugėja, nes ligotus žmones kur kas labiau nei sveikus veikia aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, karštis jiems pavojingesnis nei sveikiems.
Infarkto grėsmė padidėja todėl, kad klimato pokyčiai smarkiai veikia žmogaus kraujo krešumo sistemą.
Pacientai jaunėja
Miokardo infarktas dažniausiai ištinka 40 metų ribą perkopusius vyrus ir moteris po menopauzės. Tačiau kardiologai yra turėję ir jaunesnių nei 30 metų pacientų.
Dažnai infarktas užklumpa energingus, daug dirbančius ir poilsį užmirštančius asmenis.
Tačiau vyrų dažnesnė miokardo infarkto priežastis - rūkymas, o moterų - antsvoris.
Vis dažniau širdies kraujagyslių ligomis suserga jauni žmonės, kurie visiškai nesirūpina sveikata. Jie rūko, be saiko vartoja alkoholį, mažai juda, nesigydo aukšto kraujospūdžio, nekreipia dėmesio į savo mitybą ir priauga antsvorio, jų kraujyje padaugėja cholesterolio ir gliukozės.
Daug lemia ir paveldimumas - jei tėvus buvo ištikęs infarktas, didelė tikimybė, kad šis negalavimas neaplenks ir vaikų.
Dar viena svarbia infarkto priežastimi gydytojai laiko stresą. Širdį gali pakirsti ir rūpesčiai darbe ar nedidelė avarija gatvėje.
