Legendinis šalies krepšininkas Arvydas Sabonis infarktą patyrė būdamas 46 metų. Advokatas, Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas - 52-ejų. Abu jie laiku pateko į medikų rankas, ir jų gyvybė buvo išgelbėta.
J. Gandolfinis - ne pirmasis aktorius, kurio medikams nepavyko išgelbėti. Filmo „Žalioji mylia“ žvaigždė Michaelas Clarke'as Duncanas mirė nuo infarkto būdamas 54-erių, o aktoriaus Sylvesterio Stallone's sūnus Sage'as dėl to pačios priežasties mirė būdamas 36 metų.
Tačiau tai nereiškia, kad infarkto nepatiria dar jaunesni. Gydytojai kartais sulaukia netgi trisdešimtmečių pacientų, patyrusių infarktą.
Svarbu laiku suskubti į ligoninę
Auksinės valandos. Taip gydytojai kardiologai vadina laiką, per kurį galima išgelbėti ūmaus širdies infarkto ištiktą žmogų. Krepšininkui A. Saboniui auksinių valandų pakako - Kauno klinikų medikai laiku suspėjo atverti kraujui kelią į sportininko širdį.
A.Saboniui buvo skubiai atlikta invazinė procedūra. Užsikimšusią arterijos vietą medikai pasiekė per kraujagysles specialiu zondu, neatvėrę krūtinės ląstos. Tuomet pašalino krešulį ir atvėrė kraujui kelią į širdį.
Visai kitokia lemtis kasmet ištinka apie 1,5 tūkst. žmonių - tiek šalies gyventojų miršta nuo miokardo infarkto, taip ir nepasiekę ligoninės, uždelsę kreiptis pagalbos.
Jeigu per pirmąsias šešias valandas po infarkto pavyksta atkurti sutrikusią širdies raumens kraujotaką, mirštamumas nesiekia kelių procentų. O jeigu užtrunkama, dėl deguonies stokos gali apmirti dalis širdies raumens.
„Bėda ta, kad maždaug du trečdaliai pacientų pagalbos kreipiasi per vėlai“, - pripažino Santariškių klinikų kardiologijos reanimacijos ir intenssyvios terapijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis.
Širdį alina stresai
Širdies infarktas Lietuvoje ir visame pasaulyje užklumpa vis daugiau žmonių. Kodėl?
Širdies asociacijos vadovės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologės profesorės Žanetos Petrulionienės teigimu, dažnėjančios širdies ir kraujagyslių ligos - sotesnės ir tingesnės gyvensenos rezultatas.
Mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, kraujo riebalai, netinkama mityba, stresas gali paspartinti aterosklerozės vystymąsi ir nuvarginti net jauną širdį.
Technologijų pažanga irgi padarė meškos paslaugą: maždaug 70 proc. žmonių juda nepakankamai. O nejudrūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, be to, didesnis jų mirštamumas.
Bent tris kartus per savaitę pasportavus po 30 minučių galima sumažinti riziką susirgti.
Per daug riebalų - pavojinga
Širdies ir kraujagyslių ligoms svarbus ir paveldimumas. Bet kartais net ir gydytojams sunku pasakyti, ar liga - paveldėta, ar atsirado dėl netikusių įpročių.
Profesorės Ž. Petrulionienės teigimu, vaikai nesąmoningai mėgdžioja tėvų gyvenseną, mitybos, alkoholio, rūkalų vartojimo įpročius. Kartais visą gyvenimą būna sunku atsisakyti įpročio valgyti sūriai, riebiai.
Mitybos įpročiai turi labai daug įtakos kraujagyslių būklei. Itin pavojinga, kai organizmas gauna per daug riebalų, kurių pagrindas - cholesterolis.
Mityboje turi būti kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, o daugiau - būtinųjų nesočiųjų riebalų rūgščių. Pačios vertingiausios - polinesočiosios riebalų rūgštys, ypač omega-3.
Pakeisi gyvenimo būdą - gali išvengti ligos
Širdies infarkto pavojų didina:
aukštas kraujospūdis;
padidėjęs cholesterolio kiekis;
rūkymas;
diabetas;
amžius;
vyriška lytis;
paveldėjimas;
nutukimas;
mažas fizinis aktyvumas;
menopauzė.
Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar lyties, koreguoti negalima, tačiau daugelį kitų galima paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti antsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje , pakankamai judėti.
Pavojaus požymiai
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba važiuokite į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių, jei:
stiprėja skausmas už krūtinkaulio arba širdies plote;
skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį;
apima nerimas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas.
