Tačiau gali būti kelios vyro knarkimo priežastys. Tai gali būti ir kreiva nosies pertvara arba chroniška sloga. Todėl pirmiausiai reikėtų apsilankyti gydytojo-otolaringologo kabinete. Rūkoriai įprastai knarkia du kartus dažniau nei nerūkantys. Taip yra todėl, kad rūkymas provokuoja gerklės edemą ir uždegimą. Kitaip tariant, trukdo normaliai kvėpuoti, ypač atsigulus. Dažnai knarkia žmonės turintys antsvorį, kadangi riebalų atsargos ant kaklo spaudžia gerklę.
Knarkiantis žmogus trukdo miegoti aplinkiniams. Taip pat knarkiančiam žmogui ilgainiui gali išsivystyti ir miego apnėjos sindromą: kai miegant ir knarkiant sustoja kvėpavimas. Tokios pauzės gali būti ilgos ir dažnai kartotis. Net gali atsitikti taip, kad sustojus kvėpavimui, jis nebeatsinaujina ir žmogus gali mirti miegodamas. Deja, bet tokios išdavos rizika gana didelė, - rašo trud.ru.
Be to, gali išsivystyti infarktas, insultas dėl to, kad sustojus kvėpavimui kelis kartus padidėja kraujospūdis. Įsivaizduokite, kad tai gali kartotis 20–30 kartų per naktį. Ne bet kuris organizmas išlaiko tokį krūvį. Jau nekalbant apie tai, kad knarkimas trukdo ir jam pačiam išsimiegoti, kadangi smegenys nepailsi. Jos tuo metu įtemptai stebi kvėpavimą ir jo sustojimą. 25 proc. vyrų dėl šių problemų net atsiranda potencijos susilpnėjimas ir nemažai kitų ligų.
„Labai svarbu išsiaiškinti, ar knarkiančiam žmogui sustoja kvėpavimas, ar ne. Norint tai sužinoti, reikia atlikti sapno tyrimą – polisomnografiją. Žmogus apipinamas davikliais ir jis miega laboratorijoje visą naktį. Arba jam duoda tabletę, sukeliančią priverstinį miegą. Visi miego parametrai fiksuojami: knarkimo amplitudė, kvėpavimo sustojimas, arterinio kraujospūdžio pokyčiai. Nukenčia ne tik smegenys knarkimo metu, bet ir visas organizmas nuo deguonies stygiaus. O tai yra tiesioginis pavojus žmogaus gyvybei“, - pasakojo otorinolaringologijos profesorius Valerijus Svistuškinas.
Anot jo, jei žmogui ir nesustoja kvėpavimas ir jis tiesiog knarkia, tai nereiškia, kad nereikia gydytis. Miego apnėja gali išsivystyti bet kuriuo momentu. Todėl geriau nelaukti, kol ji atsiras, o iš anksto kreiptis į savo gydytoją. Kuris turėtų pasiūlyti kelis gydymo variantus. Operacija padeda 70–80 proc. atvejų. Tačiau ji atliekama tada, kai padidėja liežuvėlis ir atsiranda gomurio niežtėjimas. Operacijos metu sumažinamas liežuvėlis ir pašalinamos tonzilės. Jei knarkia vaikas, reikėtų atlikti adenoidų patikrą. Tikėtina, kad gali tekti juos ir pašalinti.
Kiti naudoja specialius aparatus ne tik vietoj operacijų, bet ir po jų. Šio knarkimo gydymo esmė ta, kad ant veido uždedama kaukė, dėl kurios gerklėje padidėja spaudimas ir atsiranda didesnis pralaidumas, todėl oras gali laisvai cirkuliuoti. Tas metodas – pakankamai veiksmingas, tačiau toli gražu ne visi gali juo naudotis. Pirmiausiai dėl to, kad nuolat reikia miegoti su kauke. Kita vertus, padidėjęs spaudimas gerklėje gali sukelti nepatogumų. Žinoma, tokiu būdu knarkimo neišsigydysite, tačiau padės atsikratyti nuo apnėjos sindromo.
O tiems, kurie nori laikinai palengvinti savo būseną ir netrukdyti kaimynui, reikėtų vengti miegoti ant nugaros. Miegant tokioje padėtyje, liežuvėlis beveik prilimpa prie galinės gerklės sienelės ir žmogus pradeda knarkti. JAV net užpatentuotas knarkimo gydymo būdas, kurio esmė ta, kad prie paciento nugaros pritvirtinamas teniso kamuoliukas ir jis priverstas nuolat verstis ant šono.
Yra dar vienas būdas: reikėtų pasirinkti aukštesnę pagalvę, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau nei kita. Tačiau turėkite omeny, kad tie būdai tik laikinai padeda. O kai kurie tvirtina, kad norint atsikratyti knarkimo reikia daryti specialius pratimus. Iš tikrųjų jie nėra efektyvūs. Tačiau dėl profilaktikos (jei dar neknarkiate) ir turite noro galite patreniruoti gerklę ir liežuvėlį: reikia įtraukti giliai liežuvį, sukąsti dantimis pieštuką ir palaikyti 3-4 minutes tvirtai įtempus raumenis.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad sulaukus daugiau nei 40 metų knarkia daugiau kaip 60 proc. vyrų ir 30 proc. moterų. Akivaizdu, vyrai knarkia dvigubai dažniau. Tai priklauso nuo vyro kaklo gerklės ir gerklų konstrukcijos. Be to, vyriška lytis dažniau vartoja alkoholį, provokuojantį knarkimą.
Kokių tik priemonių nesiūloma kovojant su knarkimu. Pavyzdžiui, suspausti nosį segtuku. Kažkiek padeda tiems žmonėms, kurių kreiva nosies pertvara ir kurie kategoriškai atsisako operuotis. Tada jie kvėpuoja per burną, tačiau tai nėra patogu, o knarkimas sumažėja tik nuo 5 iki 10 proc.
Dabar populiaru gydyti knarkimą lazeriu. Tačiau tai tik vienas iš operacijos būdų, kai lazeris naudojamas vietoj skalpelio. Negalima sakyti, kad tas metodas geriau už kitus gydymo būdus. O vartojant atitinkamus medikamentus, tai jie padeda sumažinti gerklų edomą, kovoja su uždegimu, tačiau knarkimas niekur nedingsta. Apskritai yra apie 400 įvairių kovos su knarkimu būdų. Vokietijoje tam reikalui paskirtas visas muziejus. Įdomiausia tai, kad kiekviena priemonė bent kažkiek padeda.
Neįtikėtinus gydymo metodus nuo knarkimo siūlo užsienio mokslininkai. Pavyzdžiui, amerikiečiai išrado lovą kontroliuojančią knarkimą. Kitaip tariant, žmogui užmigus ir pradėjus knarkti, lova atpažįsta specifinį garsą ir pakeičia miegančiojo padėties kampą. O kai tik žmogus pradeda kvėpuoti normaliai, lova grįžta į pradinę padėtį. Tuo tarpu japonai siūlo nešioti specialią liemenėlę, kuri pagerina kvėpavimą. Beje, ne tik moterims, bet ir vyrams. O vokiečių mokslininkai sugalvojo protingą pagalvę. Ji prijungiama prie kompiuterio, kai žmogus pradeda knarkti, į pagalvę pradeda plūsti oras ir pasikeičia jos forma bei dydis.
Tačiau specialistai įspėja, kad visa tai nėra gydymas, o tik vienas iš būdų trumpam atsikratyti knarkimo. Todėl pataria neišmėginti visų metodų su savimi, o kovoti su knarkimo priežastimis. Gana paplitęs ir liaudiškas gydymo būdas. Teigiama, kad jei pašvilpavus kartu į knarkimo taktą, žmogus nustoja knarkti. Žinoma, nes tada sutrikdomas žmogaus miegas. Arba iš gilios miego fazės žmogus pereina į paviršutinišką. Tada jis ir ima tyliau knarkti. Arba galų gale paprasčiausiai žmogus pabus ir jis, suprantama, tada tikrai nebeknarkia.
Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad žmogus knarkdamas išeikvoja nemažai kalorijų ir todėl jis gali net numesti svorį. Mokslininkai stebėjo 212 pacientus, kurie knarkė. Stipriausiai knarkiantis žmogus prarasdavo iki 2000 kalorijų per naktį, o silpniausiai – daugiau kaip 1626 kalorijų. Tačiau plonėti tokiu būdu nepatartina. Nes knarkimas daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, taip pat ir jo medžiagų apykaitai. Todėl neretai atsiranda ir priešingas rezultatas – svoris ima didėti. Parengė Sniegė Pilypienė
