„Pradėjau dirbti 16 metų. Iš gimtosios Anglijos atvykau į Prancūziją ir labai greitai atsidūriau ant garsiojo „Elle“ viršelio kartu su supermodeliu Claudia Schiffer. Vaikščiojau po podiumą su „juodąja gazele“ – Naomi Campbell, su ja Paryžiuje gyvenau viename kambaryje, tapau „Gian Franco Ferre“, „Nivea“ ir kitų populiarių prekinių ženklų reklaminių kampanijų veidu. Visi – pradedant geriausių drabužių, kosmetikos markėmis ir baigiant amerikietiškuoju „Vogue“, – mano išvaizdą laikė idealia.
Nelaimė užklupo 2009 metų lapkritį, kai man buvo 40 metų. Gyvenau sveikai: tinkamai maitinausi, sportavau. Kai pasijutau kiek blogai, net nepagalvojau, jog lengvas negalavimas gali būti rimtos ligos požymiai. Bet vidinis nerimas nedavė man ramybės, ir aš nusprendžiau
atlikti kasmetį organizmo patikrinimą anksčiau nuplanuoto laiko.
Aplankiau visus gydytojus – nuo odontologo iki chirurgo.
Kalėdų išvakarėse paskambinęs gydytojas pranešė, kad pagal mamografijos
rezultatus man – krūties vėžys. Tuo metu buvau parduotuvėje, drabužių
matavimosi kabinoje, ir skundžiausi draugei, kad dėl didelės krūtinės
negaliu nusipirkti man patikusios suknelės, – juk ją reikia nešioti be
liemenėlės. Likimo ironija...
Niekada nepamiršiu mane apėmusios panikos, abejonių dėl ateities ir
didžiulio sielvarto, kuris užvaldė mane ir mano šeimą.
Buvo galimybė pašalinti tik vieną krūtį, bet aš pasakiau: „Šalinkite
abi! Nenoriu gyventi nuolatinio streso kamuojama ir jaudintis, kad
vėžys vėl atsinaujins. Nenoriu begalinių tyrimų. Man nebereikia šios
kūno dalies“.
Tokio mano nusiteikimo daugelis nesuprato, mano ryžtingumu nusistebėjo
net vyro motina. Ji turėjo drąsos priminti, kad būtent dėl savo figūros
ir kūno formų padariau puikią karjerą.
Operacija buvo atlikta 2010 metų vasarį. Du chirurgai, vienas jų –
plastikos – operacinėje su manimi praleido beveik 6 valandas. Pirmasis
specialistas turėjo pašalinti iš abiejų krūtų visus audinius ir
spenelius. Antrasis – į krūtis įdėjo specialias ertmes su vožtuvu,
išvestu į išorę. Per jį kartą per savaitę buvo leidžiamas specialus
tirpalas, užpildydavęs ertmes iki tinkamos apimties.
Sunkiausias man buvo rytas po operacijos. Skausmas, pykinimas, aptemusi
sąmonė ir pojūtis, kad ant mano krūtinės guli begemotas. Vožtuvai buvo
išimti ir viskas užgijo maždaug po dviejų mėnesių. Visą tą laiką
jaučiau vaikų ir vyro paramą. O jis net juokavo: „Brangioji, gal
padarykime tavo naujas krūtis didesnes? Juk galime išsirinkti bet kokį
dydį!“ O dabar jis šmaikštauja, kad be krūties spenelių tapau panaši į
lėlę Barbę.
Man pašalino golfo kamuoliuko dydžio auglį. Nežinau, kaip būčiau
ištvėrusi šią nelaimę, jei ne vyras ir mano, – penkerių ir septynerių
metų dukrelės.
Subjaurota krūtinė – tai niekis. Juk gavau šansą matyti, kaip
auga mano vaikai. Taip, man skaudėjo, – tiek fiziškai, tiek
morališkai, bet šiuos skausmus ištvėriau. Patikėkite, gyvenimas po
operacijos nesibaigia.
Kaip ir anksčiau dalyvauju fotosesijose, – mažai kas supranta, kad su
mano krūtimis kažkas ne taip. Su malonumu apžiūrinėju savo senas
nuotraukas, prisimenu, kaip prasidėjo mano karjera. Neliūdžiu ir
neapgailestauju dėl to, kad jau niekuomet neatrodysiu taip kaip anuomet.
Bet juk senstame visi, kūnas keičiasi, atsiranda raukšlės ir krūtinė
tampa nebe tokia standi. Prisipažinsiu: po operacijos tiesiog
pasikeitė mano požiūris.
Dabar esu pasirengusi parodyti savo naują kūną. Mano raumenys tokie pat
standūs, turiu lieknas ilgas kojas, idealius veido bruožus ir gražius,
vešlius plaukus. Bet dabar mano krūtis atstoja implantai ir nėra abiejų
krūtų spenelių. To nesigėdiju.
Angelina Jolie, viešai prabilusi apie savo abiejų krūtų pašalinimą, tapo
gyvu savo likimo simboliu. Šios moters dėka dabar man nebebaisu kalbėti
apie tai, kas man atsitiko ir apsinuoginti. Aš – stipri, sėkmės
lydima, graži moteris ... be krūtinės“.
Parengė Ona Kacėnaitė