- Kodėl vitaminai tokie svarbūs kiekvieno žmogaus organizmui?
- 1912 metais britų biochemikas Frederickas Gowlandas Hopkinsas išskyrė maisto produktuose esančias medžiagas, kurios reikalingos žmogui.
Dabar jau žinome, kad be vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų neveiktų arba būtų apribotos kai kurios organizmo funkcijos.
Organizmas pats gali pasigaminti tik vitamino D, nors ir tai – tik iš dalies. Visa kita būtina pasisavinti maitinantis.
- Ar žmogus gali tikėtis, kad jam pakaks vien tik su maistu gaunamų naudingųjų medžiagų?
- Tai priklauso nuo valgymo įpročių. Jeigu žmogus vartoja įvairų maistą, jo valgiaraštyje daug vaisių, daržovių, žuvies ir rupių ruginių miltų gaminių, maistingųjų medžiagų turi pakakti.
- Ar produktai turėtų pasižymėti išskirtinėmis biologinėmis savybėmis?
- Būtų gerai rinktis ekologiškai užaugintas daržoves ir vaisius, kuriuose mažiau kenksmingų medžiagų. Tačiau vitaminų kiekis nuo auginimo metodo nesikeičia.
- Ar per didelis vitaminų kiekis gali pakenkti?
- Vandenyje tirpstantys B grupės vitaminai ir vitaminas C nesukelia jokių problemų – jų perteklių organizmas pašalina. Bet piktnaudžiauti riebaluose tirpstančiais vitaminais A ir D nevalia.
Žmogaus poreikius pranokstantis jų kiekis kaupiasi organizme ir gali sukelti problemų.
Be recepto pardavinėjamuose preparatuose A ir D vitaminų nėra pernelyg daug, dėl to neturėtų atsitikti kas nors bloga.
Beje, vitamino D itin trūksta vyresnio amžiaus žmonėms.
- Kaip galima užglaistyti šio vitamino trūkumą?
- Kaip ir hormonus, vitaminą D gamina pats organizmas, tačiau tik padedamas saulės šviesos. Dėl to pakanka 10 minučių pasimėgauti saulės voniomis kasdien.
Bet tai pasakytina tik apie vasaros mėnesius. Kitais metų laikais saulės spindulių poveikis pernelyg mažas.
- Gyvybiškai svarbios medžiagos skiriamos ne tik tam, kad būtų išvengta ligų, bet ir pasitelkiamos gydymui.
- Taip, pavyzdžiui, omega3 riebalų rūgštys skiriamos, jei nustatomi širdies ritmo sutrikimai. Šių rūgščių daug riebiose jūrų žuvyse. Bet tai nereiškia, kad visiems reikia tris kartus per savaitę valgyti skumbrės ar silkės. Gali pagelbėti ir žuvų taukų kapsulės.
- Kokiais dar atvejais skiriami vitaminai ir jų preparatai?
- Gydant vėžį dažnai skiriama mikroelemento seleno. Manoma, kad jis padeda sumažinti šalutinį chemoterapijos poveikį.
Taip pat tiriama, ar antioksidacinio poveikio turintys karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas užkerta kelią makulos degeneracijai. Tai liga, dėl kurios žmogus pamažu apanka.
Iki šiol atliktų tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai.
Medžiagų šaltiniai – maisto produktuose
* Betakarotino (provitamino A) šaltinis yra žalios, raudonos ir geltonos spalvos daržovėse.
* Kalcio – pieno produktuose, riešutuose, riebiose jūrų žuvyse, sojų produktuose.
* B grupės vitaminų – ankštinėse daržovėse, raudonoje mėsoje, riešutuose, rupių ruginių miltų gaminiuose.
* Magnio yra piene, žaliose daržovėse, rupių ruginių miltų gaminiuose, bulvėse.
* Vitamino D – kiaušinių tryniuose, sardinėse, skumbrėse, pievagrybiuose, svieste.
* Vitamino B 12 daug yra paukštienoje, žuvyse, pieno produktuose.
* Seleno – krevetėse, jūrų gėrybėse, mėsoje.
* Vitamino C – apelsinuose, obuoliuose, avietėse.
* Vitamino E daug randama šparaguose, avokaduose, riešutuose, augaliniame aliejuje.
* Geležies daug yra raudonoje mėsoje, riešutuose, lapinėse daržovėse.
Parengė Ona Kacėnaitė
