Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja chirurgė-proktologė Natalija Zaks mano, kad apie skausmingą hemorojaus gydymą dažniausiai pasakoja tie, kuriems operacijos buvo atliktos prieš dvidešimt metų ir seniau, kai gydymas buvęs išties nemalonus. Dabar nauji gydymo metodai leidžia hemorojų gydyti nebe taip skausmingai.
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos chirurgas, medicinos daktaras Tomas Poškus įžvelgia ir kitą vengimo kreiptis į gydytojus priežastį. Esą žmonėms nemalonu eiti net pas dantų gydytoją, o gydant hemorojų reikia leisti apžiūrėti viena intymiausių kūno vietų – išangę.
Hemorojiniai mazgai būtini
Visi žmonės nuo gimimo turi anatomines struktūras, vadinamas išangės pagalvėlėmis, matomas dar embrioniniu laikotarpiu. Jos atlieka išangės kanalo apsaugojimo funkciją tuštinimosi metu. Šios pagalvėlės yra svarbios išmatų, dujų bei skysčių sulaikyme.
„Šių anatominių struktūrų nusileidimas žemyn į išorę iš ten, kur turėtų būti, ir to nusileidimo sukelti simptomai: kraujavimas, niežėjimas ir panašiai vadinamas hemorojumi“, - aiškino gydytojas T.Poškus.
Hemorojus – dažna liga. Kiek žmonių juo serga Lietuvoje, tiksliai nežinoma. Tačiau JAV atlikti tyrimai parodė, kad hemorojaus sukeltomis problemomis skundžiasi 2-4 proc. visų žmonių.
Lydi kojų venų išsiplėtimas
Viena galimų hemorojaus priežasčių – paveldimumas.
Dažnai sergantiems hemorojumi, būdinga ir kita tos pačios kilmės problema – kojų venų išsiplėtimas.
„Hemorojus taip pat yra venų išsiplėtimas. Hemorojiniai mazgai – savotiška kraujagyslinė kempinė, kuria cirkuliuoja ir veninis, ir arterinis kraujas“, - aiškino daktarė N.Zaks.
Moterims hemorojus gali prasidėti ir po gimdymo, ypač sunkaus. Jį gali lemti nėštumas arba hormoniniai pokyčiai.
Liga gali atsirasti ir dėl dažno vidurių užkietėjimo arba viduriavimo.
Ne vien „poniška“ liga
Linkstama manyti, kad hemorojus dažniau vargina sėdimą darbą dirbančius žmones, tačiau dirbantys stovimą arba sunkų fizinį darbą, nuo jo kenčia ne rečiau.
„Dirbantiems fizinį darbą, liga greičiau progresuoja, dažniau pasireiškia komplikacijos, prasideda trombozės, kraujavimai. Hemorojus nėra vien „poniška“ liga“, - patikino gydytoja N.Zaks.
Turintiems polinkį sirgti hemorojumi, reikėtų vengti kilnoti, stumdyti sunkius daiktus, kitaip mazgai gali trombuotis netgi iki kumščio dydžio.
Kenkia net tualetinis popierius
Linkę sirgti hemorojumi visų pirma turėtų stengtis gyventi aktyviai, teisingai maitintis – valgyti pakankamai skaidulų turintį maistą: vaisius, daržoves, rupią duoną, avižinius dribsnius, kad nebūtų tuštinimosi problemų, vartoti daugiau skysčių (1,5-2 litrus per dieną).
Turintiems polinkį į šią ligą svarbu nepiktnaudžiauti alkoholiu ir aštriu maistu, per dažnai nesilepinti karštomis voniomis, saunomis ilgai nebūti saulėje.
Negerai ir tualete skaityti. Tiems, kurie sėdėdami ant klozeto mėgsta skaityti, dėl tiesiojoje žarnoje atsiradusios stazės į mažąjį dubenį priteka daug kraujo. Todėl ima didėti mazgai.
Kenkti gali net tualetinis popierius, ypač šiurkštus.
„Jeigu diagnozuotas hemorojus, geriau išvis nenaudoti tualetinio popieriaus. Dabar visam pasaulyje higienos norma yra pasinaudojus tualetu apsiprausti. Jei tokios galimybės nėra, geriau tualete naudoti drėgnas servetėles, o grįžus namo vis tiek apsiprausti“, - patarė medikė.
Paūmėja vasarą
Hemorojus vienodai dažnai pasitaiko ir vyrams ir moterims. Šia liga gali sirgti ir seni, ir jauni.
Paprastai hemorojus paūmėja vasarą, per karščius, arba po to, kai žmogus ilgiau pasikaitina pirtyje.
Į gydytojus dėl šios ligos dažniau kreipiamasi ir po švenčių, kai išgeriama daugiau stiprių alkoholinių gėrimų, sočiau pavalgoma ir dėl to sutirštėja kraujas bei prasideda mazgų trombozė.
Gydytoja N.Zaks juokavo, kad vien pažvelgusi į hemorojinius mazgus gali gana tiksliai pasakyti, ar pacientas prieš tai ko nors nešventė.
Keturi ligos laipsniai
Yra keturi hemorojaus laipsniai, skirstomi pagal iškritusių mazgų dydį.
I laipsnio hemorojus paprastai žmogui gyventi netrukdo. Jam tik šiek tiek padidėja, bet neiškrenta vidiniai mazgai. Pasak N.Zaks, jeigu žmogus tuštinasi be problemų, neretai net ir neįtaria apie ligą.
II laipsnio hemorojus pasireiškia labiau. Tada žmogus sunkiau tuštinasi. Tuštinantis mazgai gali išlįsti į išorę, bet vėliau jie savaime sugrįžta.
Kai yra III laipsnis, tuštinantis mazgai iškrenta ir nepasislepia – juos reikia pirštu sukišti atgal.
IV laipsnio hemorojus – sunkiausias. Tada mazgai būna nuolat iškritę. Sugrąžinti jų atgal į išangės kanalą neįmanoma.
T.Poškus nuramino: hemorojus – nebūtinai progresuojanti liga. Jeigu žmogus dažniau valgo skaidulinį maistą, vartoja daug skysčių, tai mažina komplikacijų atsiradimo galimybę.
Kaišioti žvakučių neverta
Jeigu hemorojus yra pirmojo laipsnio, rekomenduojama sureguliuoti vidurių funkciją, kad būtų išvengta stanginimosi tuštinantis. To galima pasiekti valgant daug skaidulų turintį maistą.
Gydytis patiems, ypač jeigu hemorojus gyventi netrukdo, nereikia.
„Profilaktiškai kaišioti žvakutes ir tepti gydomuosius tepalus tikrai neverta. Visų pirma tokios gydymo priemonės pakankamai nepigios. Be to, nesaikingai vartojant tokius preparatus, kurių sudėtyje yra hormonų, labai nukenčia gleivinė, ji pradeda trūkinėti“, - aiškino N.Zaks.
Metodai - neuniversalūs
Jau penkiasdešimt metų hemorojus gydomas guminių žiedų ligatūrų metodu. Tai senas, patikrintas, todėl – patikimas gydymo metodas.
Tokios operacijos metu ant mazgo „kojelės“ specialiu vakuuminiu cilindru uždedamas guminis žiedas, dėl kurio užblokuojama mazgo kraujotaka ir šis nukrenta.
Paprastai toks gydymas taikomas kol hemorojaus mazgai nedideli.
„Po šios operacijos žmogus beveik iš karto gali grįžti į darbą. Nedidelis diskomfortas jaučiamas tik keletą dienų. Bet šis metodas – mažiau efektyvus už tradicinį operacinį gydymą“, - pastebėjo daktaras T.Poškus.
Mazgai išpjaunami
Dažniausiai hemorojus operuojamas Milligan-Morgan metodu, aprašytu prieš 100 metų. Tokios operacijos metu pašalinami pakenkti hemorojaus mazgai.
Pooperacinis laikotarpis būna sunkokas, ypač pirmąsias dvi savaites. Tada skauda tuštintis, operuota vieta ištinsta, būna kruvinų išskyrų.
Po tokios operacijos žmogus būna nedarbingas nuo keturių iki kartais aštuonių savaičių.
Modernūs metodai
Egzistuoja ir modernių hemorojaus gydymo metodų, atsiradusių per pastaruosius 15-20 metų. Jie sulaukė nemažo populiarumo, nes yra mažiau skausmingi už tradicinę operaciją, be to, pooperacinis laikotarpis yra gerokai lengvesnis.
Viena populiariausių, drauge ir nemažai prieštaringų vertinimų sulaukusių modernių operacijų – mechaninės siūlės hemoroidektomija. Tačiau po tokios operacijos pasitaiko nemažai komplikacijų.
Dar vienas metodas – skleroterapija, kai į mazgą suleidžiama specialios uždegimą sukeliančios medžiagos ir mazgas pranyksta, palikdamas tik randus.
Kitas šiuolaikiškas hemorojaus gydymo būdas – transanalinė hemorojaus dearterializacija. Šios operacijos metu specialaus prietaiso – doplerio pagalba surandamos krauju mazgą maitinančios pagrindinės arterijos. Jos persiuvamos bei perrišamos. Jeigu yra iškritusių mazgų, jie pakeliami į išangės kanalą.
Netekę kraujotakos išoriniai mazgai ištuštėja, o išorėje lieka tik odos raukšlės.
Anot N.Zaks, šis metodas idealus gydant II ir III laipsnio hemorojų. Po tokios operacijos II-III laipsnio hemorojų turėję pacientai beveik nejaučia skausmo ir jau po paros-dviejų tampa darbingi.
Tačiau šios operacijos efektyvumas mažesnis, negu tradicinės.
Gydant hemorojų taikoma ir krioterapija, per kurią mazgai užšaldomi skystu azotu.
Gydo ir lazeriu
Hemorojų galima gydyti ir lazeriu. Ši operacija gali būti dvejopa: gali būti arba prideginama tik pagrindinė mazgą maitinanti arterija, arba sudeginamas pats mazgas.
Toks gydymas irgi nelabai skausmingas.
Operacija lazeriu, kuri atliekama ir Baltijos ir Amerikos klinikoje, galima gydyti net ketvirto laipsnio hemorojų, kai iškritę mazgai būna itin dideli.
Moderniausi hemorojaus gydymo metodai paprastai yra mažiau skausmingi už tradicinius, po tokių operacijų žmogus tampa greičiau darbingi. Bet pagrindinis tokių šiuolaikinių operacijų trūkumas, anot T.Poškaus, yra tas, kad jos dar gana naujos, todėl nežinoma, kas bus su tokiais metodais gydytais pacientais po 10-15 metų.
Vis dėlto pirmieji matomi tokių operacijų rezultatai yra pakankamai neblogi ir daug žadantys.
Užmiršo užsirakinti duris
Hemorojus - liga, nuo kurios neapsaugotas niekas. Jos mastą atskleidžia faktas, kad pernai šios ligos pavadinimas buvo dažniausiai įvedamas į paieškos sistemą „Google“.
Liga, žinoma dar nuo Hipokrato laikų, neaplenkė ir pasaulio turtingiausiųjų bei galingiausiųjų.
Kai kurie istorikai teigia, kad Napaleonas galėjo pralaimėti Vaterlo mūšį, nes dėl hemorojaus negalėjo sėdėti ant žirgo ir vadovauti armijai.
JAV prezidentą Jimmy Carterį kankino tokie stiprūs hemorojaus skausmai, kad jie netgi trukdė jam vadovauti šaliai. Nuo šios ligos kentėjo ir kitas JAV prezidentas Geraldas Fordas.
Hemorojus kamavo ir rašytojus Nikolajų Gogolį, Ernestą Hemingway'ų bei filosofą Karlą Marksą. Pastarasis savo bičiuliui Friedrichui Engelsui skundėsi dėl ligos negalintis net prisėsti.
Aktorių Hughą Grantą hemorojaus skausmai pirmąsyk užklupo kelionės po Prancūziją metu. Jis nuėjo į tualetą veidrodyje apžiūrėti, kas jam sukelia nemalonius pojūčius, deja, pamiršo užsirakinti duris.
Aktorius Mickey Rourke 2009 metais prisipažino, kad jam buvo atlikta hemorojaus operacija.
Ši liga neaplenkė ir kino deivių Elizabeth Taylor bei Marilyn Monroe.
