Tyrimas, atliktas Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centre, atskleidė ir tai, jog stabilaus svorio palaikymas ilgą laiką turi teigiamo poveikio imuninei sistemai. Šį tyrimą finansavo JAV Nacionalinis vėžio institutas.
Tyrinėtojai apklausė 114 nutukusių ir antsvorio turinčių vyresnio amžiaus moterų. Jie aiškinosi, kiek kartų ir kaip jos bandė atsikratyti antsvorio per pastaruosius 20 metų.
Be to, buvo išmatuotas tam tikrų ląstelių, esančių moters kraujyje, aktyvumo lygis. Šios ląstelės – natūrali imuninės sistemos dalis, kovojanti su ligų sukėlėjais. Menkas šių ląstelių aktyvumas siejamas su padidėjusia vėžio rizika ir didesniu imlumu užkrečiamosioms ligoms, kvėpavimo takų infekcijoms.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog šios ląstelės aktyvesnės tų moterų, kurios keletą metų išlaikė stabilų svorį, kraujyje. Labiausiai apsaugotos buvo moterys, kurios tą patį kūno svorį išlaikė penketą metų.
Tų, kurios svorio bandė atsikratyti daugiau negu penketą kartų, kraujyje šios ląstelės buvo trečdaliu mažiau aktyvios.
Nors tyrime nedalyvavo nė vienas vyras, manoma, kad vyrų imuninė sistema irgi gali būti pažeista.
Bet tai nereiškia, kad neverta atsikratyti antsvorio. Yra daugybė įrodymų, jog mažesnis kūno svoris teigiamai veikia sveikatą. Tyrėjams šiuo atveju parūpo tik tai, kad storuliai svorio bando atsikratyti nesėkmingai.
Nors dietologai jau daugybę metų žino apie negatyvius „jo-jo“ efekto aspektus, tai buvo pirmoji studija, pabandžiusi įrodyti ilgalaikį nesėkmingo lieknėjimo poveikį imuninei sistemai.
Dietologai aiškina, kad reikėtų vengti populiarių mažai angliavandenių ir riebalų turinčių dietų, kurių rezultatas – greitas, tačiau neilgalaikis.
Vis daugiau tyrimų įrodo, kad negalima kardinaliai keisti mitybos ar įpročių, atsisakyti kurios nors grupės produktų. Dietologai ragina žmones mažais žingsneliais eiti tikslo – sulieknėjimo link. Nors jis bus pasiektas per ilgesnį laikotarpį, rezultatas bus stabilesnis.
