Kovoje su vėžiu lietuviai nesijaučia vieniši

Vilniaus universiteto Onkologijos institute - džiugi naujiena, nes Ukrainos ir Lietuvos onkologų mokslinis bendradarbiavimas patvirtintas parašais.

Iš Kijevo į Vilnių atvykęs profesorius Vasylis Čechunas neslėpė, kad nauji vėžio diagnostikos ir gydymo metodai sunkiai skinasi kelią tiek Europoje, tiek pasaulyje.

„Kad tokių kliūčių būtų mažiau, reikia sutelkti įvairių šalių medikų pastangas. Todėl su lietuviais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis mums yra svarbi“, - teigė profesorius V.Čechunas.

Kaip ilginti pacientų gyvenimo trukmę, gerinti jų gyvenimo kokybę - ne tik Lietuva ir Ukraina susiduria su šiuo galvosūkiu.

Vėžys kelia iššūkį sveikatos apsaugos sistemai, paliečia kiekvienos šalies ekonomiką. Todėl svarbu kontroliuoti šią sunkią ligą, taikant naujausias technologijas ir mokslo pasiekimus.

Tokią patirtį turi Kijevo R.E.Kavetskio eksperimentinės patologijos, onkologijos ir radiobiologijos institutas.

Tai - vienintelė Ukrainos mokslo įstaiga, kuri jau 20 metų priklauso Europos vėžio institutų asociacijai. Šiai organizacijos narys yra taip pat Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

Lietuva taip pat turi kuo pasigirti, nes per keletą dešimtmečių smarkiai pagerėjo sergančių vėžiu pacientų išgyvenamumo rodikliai.

Pavyzdžiui, 1975-1977 metais Lietuvoje, praėjus penkeriems metams nuo pradėto taikyti gydymo onkologinių pacientų išgyvenamumas siekė 49 proc., o 2002-2008 metais - 68 proc.

Šie duomenys rodo, kad vėžys nėra mirties nuosprendis, o tapo lėtine liga.

Tai pavyko pasiekti šalyje įdiegus vėžio profilaktikos programos, naujas medicinos kryptis, naujus diagnostikos ir gydymo metodus.

Šios pastangos neliko nepastebėtos. Šį pavasarį Vilniaus universiteto Onkologijos institutui buvo suteikta Europos vėžio institutų organizacijos akreditacija.

„Kovoje su vėžiu ukrainiečiai onkologai turi puikių laimėjimų, ir mums, lietuviams, toks bendradarbiavimas gali atnešti ne tik mokslinės, bet ir praktinės naudos“, - pripažino profesorius N.E.Samalavičius.

Nors gydant vėžį pagrindiniai būdai - chemoterapija, švitinimas ir chirurginė operacija, tačiau šių metodų jau nepakanka.

Ukrainiečių profesorius V.Čechunas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus ir Kijevo bendradarbiavimas galėtų apimti bioterapijos sritį, aiškinantis žmogaus papilomos viruso ir vėžio ryšį.

Žmogaus organizme visada yra kintančių ląstelių. Jei to nebūtų, negalėtų vystytis gyvybė. Tokį kitimą lemia onkogenai.

O medikų tikslas - padėti organizmui pačiam susitvarkyti su piktybinėmis ląstelėmis, neleisti joms daugintis. Tai įmanoma padaryti, sukūrus skiepus nuo vėžio.

„Lietuviams prisijungus prie vakcinų nuo vėžio kūrimo, mūsų lauktų daug svarbių atradimų. Verta eiti šiuo keliu“, - pripažino svečias iš Ukrainos profesorius V.Čechunas.

Kasmet Ukrainoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja apie 1,5-2 proc., ukrainiečius vyrus dažniau vargina prostatos, plaučių ir skrandžio vėžys, o moteris - krūties vėžys.

Dėl Černobylio avarijos Ukrainoje taip pat registruojama daugiau skydliaukės vėžio atvejų.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka tikino, kad onkologų bendradarbiavimo sutartis rodo tai, kad Lietuva ir Ukraina eina tuo pačiu europietišku keliu.

Tokį apsisprendimą Ukraina žada patvirtinti šiemet lapkritį pasirašydama Asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga.

„Džiaugiuosi, kad abiejų valstybių medikai tai padarė anksčiau nei politikai. Tai - istoriškai svarbus faktas“, - pripažino Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V.Žovtenka.