Pirmiau nustatė radikulitą
Plungiškės negalavimų kaltininkas - erkė. Mažytis voragyvis, kuris, net ir neturėdamas akių, sugeba aptikti savo auką.
Šis parazitas įsisiurbė, kai Silvija viešėjo Norvegijoje. Įkandimo vietoje nebuvo paraudimo, tad moteris nurimo - jai net nekilo įtarimo, kad erkė gali būti užkrečiamosios ligos nešiotoja.
Silvija jau buvo pamiršusi apie erkę, bet po kelių savaičių ėmė skaudėti juosmenį ir galvą. Dar viešėdama Norvegijoje moteris kreipėsi į vietos medikus. Šie pamanė, kad lietuvei paaštrėjo radikulitas - nervų šaknelių uždegimas.
Moteriai grįžus į Plungę, jos savijauta dar labiau pablogėjo, juosmens ir galvos skausmo negalėjo sutramdyti jokie vaistai. Medikai, nerasdami jokios aiškios priežasties ir įtardami psichikos ligą, Silviją paguldė į psichiatrijos ligoninę, tačiau įtarimai nepasitvirtino.
Silvija buvo išsiųsta gydytis į Vilnių. Čia infekcinių ligų gydytojai nutarė atlikti stuburo smegenų skysčio tyrimą. „Neuroboreliozė, kitaip - Laimo liga“, - išgirdusi šią diagnozę plungiškė lengviau atsikvėpė. Jai buvo skirta antibiotikų. Po 10 dienų ji jau galėjo vykti namo, bet vaistus turėjo vartoti dar dvi savaites.
Kada atsiranda ligos požymiai?
Jei ištraukus erkę jau pirmąją dieną oda parausta ir atsiranda 2-3 centimetrų rausva dėmė, nereikia išsigąsti - tai gali būti tik reakcija į įkandimą.
Inkubacinis Laimo ligos periodas, kai negalavimai nepasireiškia jokiais požymiais, trunka 3-30 dienų. Po to įkandimo vietoje atsiranda lėtinė migruojanti raudonė - ovalinės, apvalios, netaisyklingos formos dėmė, kurios centras dažnai būna šviesesnis, kraštai ryškesni, raudonai alyvinės spalvos.
Raudonė palaipsniui plečiasi, o praėjus keturioms-aštuonioms savaitėms gali išnykti ir be gydymo. Paprastai toje vietoje odos neskauda, tik retkarčiais jaučiamas deginimas ar niežėjimas.
Migruojanti raudonė yra specifinis Laimo ligos simptomas, patvirtinantis ligos diagnozę. Tokiu atveju laboratorinių tyrimų ligai patvirtinti nereikia.
Bet jei erkės įkandimo vietoje per 2-4 savaites dėmė neišryškėja ar raudonė savaime išnyko, diagnozuoti Laimo boreliozę būna sunkiau - ligą patvirtina tiktai serologiniai (kraujo) tyrimai.
Raudonė neatsiranda maždaug 10-20 proc. ligos atvejų.
Klaidinantys simptomai
Jeigu liga neišsiduoda jokiais požymiais, o žmogus nenutuokia apie jo organizme tūnantį užkratą, negydoma infekcija per kelias savaites ar mėnesius gali išplisti ir pasireikšti odos, nervų (dažnai veido), smegenų, smegenų dangalų, sąnarių, raiščių, inkstų, širdies, limfmazgių, sėklidžių, akių pažeidimo požymiais.
Odoje borelijos gali gyventi iki 60 dienų, o imunitetui nusilpus, nerviniais takais nukeliauti iki galvos smegenų dangalų.
Tuomet žmogų, kaip nutiko plungiškei Silvijai, gali užklupti labai stiprūs kaklo, juosmens ar pečių juostos skausmai. Žmogų gali kamuoti meningito, encefalito požymiai, nuovargis, silpnumas, atminties, miego sutrikimai. Kartais dėl to gali net ištikti galūnių paralyžius.
Gali atsirasti ir veido nervo paralyžius - dėl to skruostas atrodo tarsi persuktas.
Neuroboreliozė neretai nustatoma pavėluotai, nes ji būna panaši į radikulitą, fibromialgiją, išsėtinę sklerozę ar kitas nervų sistemos ligas.
Kada skubėti pas gydytojus
Įkandus erkei, nebūtina panikuoti ir iš karto pulti daryti kraujo tyrimų, mat specifiniai antikūnai susidaro ne iš karto. Tik po trijų savaičių tyrimai galėtų patvirtinti, ar žmogus buvo susidūręs su erke.
Lietuvoje Laimo boreliozė yra viena iš dažniausių erkių pernešamų ligų, o vilniečiai dažniau serga Laimo liga, nei kiti Lietuvos gyventojai.
Ši liga gydoma antibiotikais, tačiau persirgus ir pasveikus imunitetas jai nesusidaro - Laimo liga galima užsikrėsti ne vieną kartą.
