Tai – nekasdieninė istorija gydytojų reabilitologų praktikoje. Tačiau ji puikiai parodo, kad medicininė reabilitacija turi labai didelę gydymo galią.
Vandens procedūros, gydomoji mankšta, masažas, ultragarso procedūros, šviesos terapija, elektrostimuliacija ir kitos įvairios reabilitacijos priemonės daugeliui ligonių padeda numalšinti skausmą, atgauti fizinį pajėgumą po įvairių traumų, insulto ar infarkto, kitų sunkių ligų, nuslopinti psichoemocinę įtampą.
Panevėžio ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjo Petro Cibulsko pastebėjimu, nereikia supriešinti medikamentinio ir gamtos veiksniais pagrįsto gydymo būdų. Juk ir liaudies išmintis sako: kur du stos – daugiau padarys.
„Reabilitacija neneigia medikamentinio gydymo. Pavyzdžiui, nervų šaknelių uždegimą galime išgydyti vien fizinės medicinos metodais. Bet žymiai efektyviau, kai kartu naudojame ir priešuždegiminius vaistus. Aišku, reabilitacija padeda sumažinti tablečių vartojimą“, – sakė per trisdešimties metų darbo patirtį sukaupęs gydytojas reabilitologas.
Jo vadovaujamo skyriaus specialistai šiemet gali padėti sugrąžinti sveikatą trigubai daugiau ligonių. Tokios galimybės atsivėrė išplėtus ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, nes stacionarios reabilitacijos skyrius buvo perkeltas į Panevėžio ligoninės padalinį – Likėnų reabilitacinę ligoninę. Didžiuliame parke įsikūrusioje gydykloje sunkiems ligoniams atgauti jėgas padeda ne tik įprastos reabilitacijos procedūros, bet ir gydymas unikaliu mineraliniu vandeniu bei purvu.
Panevėžio ligoninėje ambulatorinės reabilitacijos paslaugos suteikiamos nervų, judamojo aparato ir kardiologinių ligų varginamiems žmonėms. Pacientui per dieną skiriamos vidutiniškai penkios procedūros, kurioms ligonis užtrunka apie 2,5–3 valandas. Dažniausiai su pacientais dirbama individualiai.
Gydoma ne tik pagrindinė liga, bet ir stengiamasi įveikti šalutinius negalavimus. Be to, pacientus konsultuoja psichologas, socialinis darbuotojas, prireikus – ir kiti specialistai.
„Prieš parenkant reabilitacijos metodus, būtina tiksliai įvertinti ligonio būklę. Negalime kalbėti apie vieną efektyviausią procedūrą – visos jos turi būti parenkamos ir derinamos kiekvienam konkrečiam atvejui. Reabilitacijos metu pacientą reikia atidžiai stebėti, nes jo organizmas patiria didelę apkrovą. Kartais gydymą tenka koreguoti ar net nutraukti“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais padaugėjo sunkesnių ligos atvejų. Opiausia problema – su stuburo patologija susiję neurologiniai susirgimai. Galima tik apgailestauti, kad mūsų žmonės per mažai mokomi saugoti savo sveikatą. Pasak P.Cibulsko, dažniausiai mes patys turėtume atsiprašyti savo organizmo už tai, kad jo nesaugome.
Pacientui reiktų nepykti ant savo skaudančio stuburo – geriau jam tarti malonius žodžius: „Stuburėli, mano mieliausias, atleisk man negalvojančiam, kad tave kamavau per darganą nepaisydamas krūvio. Būk geras, atleisk man ir dar patarnauk, aš saugosiu tave“. Gydytojas reabilitologas patarė kasdien skirti laiko savo sveikatai: pasimankštinti, atsipalaiduoti, pamedituoti. Be abejo, būtinas dėmesys ir mitybai. Praverstų nors kartais pasimėgauti vandens procedūromis, atgaivinti kūną masažu. Tačiau svarbiausia - kad žmonės išmoktų šviesiau žvelgti į savo aplinką.
„Vieni kitų sveikatą žalojame patys, kai nepatenkinti burbame ar siunčiame piktas mintis. Be to, lietuviai būtinai visur nori būti pirmi. Gal būtume kiek laimingesni ir sveikesni, jei sumažintume tokių ambicijų naštą“, – svarstė medikas.
