Kraujo donoras privalo užpildyti specialią anketą ir sutikimą duoti kraujo, tačiau sutikime nerašoma apie duomenų panaudojimą, neužsimenama, kur ir kokiu tikslu asmens duomenys bus naudojami.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovų teigimu, donoro duomenų tvarkymui asmens raštiško sutikimo nereikia, o donoras turi būti informuotas apie jo duomenų tvarkymą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka – informuoti, kokiais tikslais ir kur bus naudojami duomenys.
Kraujo donorystės įstatyme numatyta, kad duomenys apie kraujo donorus įrašomi Kraujo donorų registre, o registrą tvarko Sveikatos apsaugos ministerija.
Nustačius virusą – būtina informuoti
Jei kraujyje nustatomas uždegimas, ar virusas – su donoru susisiekia kraujo donorystės įstaigos atstovas ir prašo atvykti į įstaigą, ten jis informuojamas apie pastebėtą sveikatos sutrikimą.
Su tokia situacija susidūrusi vilnietė Julija sako, kad pasirašydama sutikimą būti kraujo donore nebuvo informuota, kokie ir kur jos duomenys bus naudojami, kad su ja susisieks medikai.
Sveikatos apsaugos ministerija yra nurodžiusi, kad kai vykdoma donoro registracija, donoras turi būti informuojamas apie tai, kad jo asmens duomenys bus tvarkomi Kraujo donorų registre.
Valstybinės duomenų inspekcijos specialistų teigimu, kraujo donoro įstaigos donorui privalo nurodyti, kad asmens duomenys yra konfidencialūs ir bus naudojami tik Kraujo donorų registrui pildyti – tretiesiems asmenims šie duomenys nebus atskleisti.
Tvarką, kaip informuoti donorus, turi nustatyti kraujo donorystės įstaigos vadovas. Vienos iš kraujo donorų įstaigų – Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu patvirtintoje Donoro sutikimo (nesutikimo) duoti kraujo anketoje neįvardijama, kur bus naudojami asmens duomenys, kaip jie bus apdorojami.
Neprivaloma pateikti kontaktinių duomenų
Tiesa, sutikimo anketoje neprašoma nurodyti kontaktinių duomenų, tačiau Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas tvirtina, kad susisiekti su kraujo donoru juos įpareigoja sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, todėl jie donorų prašo nurodyti kontaktinius duomenis.
Kraujo donorystę reglamentuoja 2005 metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas aprašas, kuriame aptariamas privalomų tyrimų sąrašas, reikiamų sveikatos rodiklių ir kraujo donorų apklausos anketa.
Šiuo aprašu kraujo donorystės įstaigos yra įpareigotos kraujo donorą informuoti, jei tyrimo rezultatai rodo kokį nors svarbų donoro sveikatos sutrikimą.
„Kiekvieną kartą, kai nustatomas koks nors virusas, mes išsiunčiame žmogui kvietimą atvykti pas mus į Nacionalinį kraujo centrą pokalbiui su gydytoju“, – sakė direktorius.
V.Kalibato teigimu, atvykus į Nacionalinį kraujo centrą gydytojas kalbasi su žmogumi, išrašo jam siuntimą pas bendrosios praktikos gydytoją ar kitokį specialistą.
Suprantama, jog norėdami informuoti, medikai turi gauti ir donoro kontaktinius duomenis, tačiau, ar jie renkami teisėtai?
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai pastebi, kad telefono numeris negali būti privalomas pateikti duomuo. Be to, jis nėra tvarkomas ir Kraujo donorų registre.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad rengiamas naujas Kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas, kuriame bus detalizuota ir donoro informavimo apie pastebėtus sveikatos sutrikimus tvarka.
