Kur kas pavojingiau, jeigu gripas neteisingai diagnozuojamas kaip peršalimas. Tokiu atveju galima pražiopsoti ir gyvybei pavojingą gripo komplikaciją. Dažniausia jų - plaučių uždegimas.
Kai kurie gripo ir peršalimo simptomai panašūs, bet šios dvi ligos turi ir tik joms būdingus požymius. Kaip jas atskirti?
Identifikuokite priešą
Peršalimas prasideda lėtai, praėjus dviems ar trims dienoms po to, kai žmogus užsikrečia virusu. Pirmasis simptomas - niežtinti, skaudanti gerklė, čiaudulys ir varvanti nosis. Temperatūra paprastai nepakyla arba pakyla tik truputį. Po kelių dienų gali prasidėti lengvas kosulys.
Ryškesnius ir sunkesnius ligos simptomus patiria kūdikiai ir vaikai. Jiems temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių.
Peršalimo simptomai trunka nuo dviejų dienų iki savaitės.
Tuo tarpu gripo eiga - ūmesnė. Staiga prasideda galvos skausmas, sausas kosulys, šaltkrėtis. Simptomai greit tampa sunkesni nei peršalimo atveju.
Sergantieji gripu neretai patiria maudžiantį kojų jausmą - tarsi jos būtų sudaužytos. Jiems skauda nugaros ir kojų raumenis. Temperatūra įprastai pakyla iki 40 laipsnių Celcijaus. Ji ima kristi jau antrą arba trečią ligos dieną. Tačiau tada pasirodo kiti simptomai - užsikimšusi nosis ir gerklės skausmai. Ligonis jaučia nuovargį - toks jausmas gali neapleisti net keletą savaičių.
Mieguistumas ir aukšta temperatūra rodo, kad žmogaus organizmas stengiasi nugalėti infekciją.
Gydymo arsenalas
Šiuo metu nėra jokių vaistų, padedančių greičiau įveikti gripą ar kitą kvėpavimo takų infekciją sukėlusį virusą, tačiau be recepto parduodami vaistai padeda sušvelninti ligos simptomus, pasijusti geriau ir komfortiškiau.
Gydytojai jokiu būdu nepataria gripo ar peršalimo gydytis antibiotikais. Antibiotikai neįveikia virusų ir gali būti vartojami tik bakterijų sukeltoms komplikacijoms, pavyzdžiui, sinusitui ar ausies uždegimui gydyti.
Vaikams ir paaugliams nereikėtų duoti aspirino arba kitų vaistų, kurių sudėtyje yra šio preparato. Aspirinas jaunam organizmui gali sukelti mirtinai pavojingą Reye sindromą.
Kodėl sergama šaltuoju metu?
Dažniausiai gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis sergama rudenį ir žiemą, tačiau tai tiesiogiai nesiejama su šaltu oru. Tokiu metu daugiau sergama tik dėl to, kad šaltu oru žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, taip suteikdami virusams galimybę plisti tarp žmonių.
Virusai perduodami vienu iš dviejų kelių: liečiant asmenį ar aplinkos paviršius - durų rankenas, ranktūrius, o po to paliečiant akis, nosį ar burną. Arba įkvėpus virusą, kurį su savo išskyromis iškosėja ar iščiaudėja sergantis žmogus.
Nuo gripo galima apsisaugoti skiepijantis. O ūmias virusines kvėpavimo takų infekcijas sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų. Todėl neįmanoma sukurti nuo šių ligų saugančios vakcinos. Norėdami sumažinti galimybę susirgti peršalimo liga žmonės turėtų stiprinti savo imuninę sistemą.
Svarbu ir dažnai plauti rankas ir stengtis neliesti nosies, akių ir burnos.
Norint sumažinti viruso plitimą, patartina vengti artimų ir ilgų kontaktų su persišaldžiusiais žmonėmis, kosėti ir valyti nosį tik į vienkartines nosinaites, kurias panaudojus reikėtų tuoj pat išmesti. Rekomenduojama valyti paviršius dezinfekuojamomis medžiagomis.
