Kur kas pavojingiau, jeigu gripas neteisingai diagnozuojamas kaip
peršalimas. Tokiu atveju galima pražiopsoti ir gyvybei pavojingą gripo
komplikaciją. Dažniausia jų - plaučių uždegimas.
Kai kurie gripo ir peršalimo simptomai panašūs, bet šios dvi ligos turi
ir tik joms būdingus požymius. Kaip jas atskirti?
Identifikuokite priešą
Peršalimas prasideda lėtai, praėjus dviems ar trims dienoms po to, kai
žmogus užsikrečia virusu. Pirmasis simptomas - niežtinti, skaudanti
gerklė, čiaudulys ir varvanti nosis. Temperatūra paprastai nepakyla
arba pakyla tik truputį. Po kelių dienų gali prasidėti lengvas kosulys.
Ryškesnius ir sunkesnius ligos simptomus patiria kūdikiai ir vaikai.
Jiems temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių.
Peršalimo simptomai trunka nuo dviejų dienų iki savaitės.
Tuo tarpu gripo eiga - ūmesnė. Staiga prasideda galvos skausmas,
sausas kosulys, šaltkrėtis. Simptomai greit tampa sunkesni nei
peršalimo atveju.
Sergantieji gripu neretai patiria maudžiantį kojų jausmą - tarsi jos
būtų sudaužytos. Jiems skauda nugaros ir kojų raumenis. Temperatūra
įprastai pakyla iki 40 laipsnių Celcijaus. Ji ima kristi jau antrą arba
trečią ligos dieną. Tačiau tada pasirodo kiti simptomai - užsikimšusi
nosis ir gerklės skausmai. Ligonis jaučia nuovargį - toks jausmas gali
neapleisti net keletą savaičių.
Mieguistumas ir aukšta temperatūra rodo, kad žmogaus organizmas
stengiasi nugalėti infekciją.
Gydymo arsenalas
Šiuo metu nėra jokių vaistų, padedančių greičiau įveikti gripą ar kitą
kvėpavimo takų infekciją sukėlusį virusą, tačiau be recepto parduodami
vaistai padeda sušvelninti ligos simptomus, pasijusti geriau ir
komfortiškiau.
Gydytojai jokiu būdu nepataria gripo ar peršalimo gydytis antibiotikais.
Antibiotikai neįveikia virusų ir gali būti vartojami tik bakterijų
sukeltoms komplikacijoms, pavyzdžiui, sinusitui ar ausies uždegimui
gydyti.
Vaikams ir paaugliams nereikėtų duoti aspirino arba kitų vaistų, kurių
sudėtyje yra šio preparato. Aspirinas jaunam organizmui gali sukelti
mirtinai pavojingą Reye sindromą.
Kodėl sergama šaltuoju metu?
Dažniausiai gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis sergama rudenį
ir žiemą, tačiau tai tiesiogiai nesiejama su šaltu oru. Tokiu metu
daugiau sergama tik dėl to, kad šaltu oru žmonės daugiau laiko
praleidžia uždarose patalpose, taip suteikdami virusams galimybę plisti
tarp žmonių.
Virusai perduodami vienu iš dviejų kelių: liečiant asmenį ar aplinkos
paviršius - durų rankenas, ranktūrius, o po to paliečiant akis, nosį ar
burną. Arba įkvėpus virusą, kurį su savo išskyromis iškosėja ar
iščiaudėja sergantis žmogus.
Nuo gripo galima apsisaugoti skiepijantis. O ūmias virusines kvėpavimo
takų infekcijas sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų. Todėl
neįmanoma sukurti nuo šių ligų saugančios vakcinos. Norėdami sumažinti
galimybę susirgti peršalimo liga žmonės turėtų stiprinti savo imuninę
sistemą.
Svarbu ir dažnai plauti rankas ir stengtis neliesti nosies, akių ir
burnos.
Norint sumažinti viruso plitimą, patartina vengti artimų ir ilgų
kontaktų su persišaldžiusiais žmonėmis, kosėti ir valyti nosį tik į
vienkartines nosinaites, kurias panaudojus reikėtų tuoj pat išmesti.
Rekomenduojama valyti paviršius dezinfekuojamomis medžiagomis.
