Viena šios ligos paliestų garsenybių – legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis. Jam prieš daugiau nei dvejus metus teko iškęsti infarkto siaubą. Aukštaūgiui nusišypsojo laimė. Kauno klinikų medikai laiku suspėjo atverti kraujui kelią į sportininko širdį.
Nuo infarkto neapsaugoti ir gydytojai. Pernai kovą tragiškai baigėsi urologo Algirdo Domarko šernų medžioklė. Po taiklaus šūvio dėl patirto azarto ir jo galimai sukelto streso sustojo aistringo medžiotojo širdis. Kaunietis medžiotojų bokštelyje susmuko tiesiai ant šautuvo.
Ir užsienio žvaigždės kenčia nuo užsikimšusių širdies kraujagyslių. Prieš pusantrų metų Holivudo aktorius ir prodiuseris, kultinių filmų „Žalioji mylia” ir „Devyni jardai” žvaigždė Michaelas Clarke'as Duncanas patyrė miokardo infarktą.
Aktorius už gyvybę turėtų būti dėkingas savo draugei Omarosai Stallworth. Kai M.C.Duncanui vidurnaktį pasidarė bloga, ji jam atliko netiesioginį širdies masažą ir iškvietė greitąją pagalbą.
Infarktas ištinka, kai užsikemša širdies vainikinė arterija. Viena dažniausių širdies ir
kraujagyslių ligų priežastis - aterosklerozė. Ji nematoma, nejaučiama,
todėl klastinga. Kai dar užgriūna nervinė įtampa, stresas, nemiga,
staiga pasikeičia klimato sąlygos žmogus griebiasi už širdies.
Nepaisant medicinos laimėjimų kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje,
kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausia mirties priežastis.
Kasmet pasaulyje jos nusineša 17,3 mln., o Lietuvoje - daugiau nei 23
tūkstančių gyvybių.
- Kada patartumėte pasitikrinti širdį? - „Lietuvos ryto“ žurnalistė Danutė Jonušienė pasiteiravo profesorės
Lietuvos širdies asociacijos vadovės profesorės Žanetos Petrulionienės.
-Kai žmonės kreipiasi profilaktiškai dėl širdies ir kraujagyslių ligų,
jie jau turi daug įvairių rizikos veiksnių. Praktiškai visi būna
sergantys, bet to neįtariantys.
Lietuvoje ir Latvijoje prasta situacija, gal kiek geresnė situacija
Estijoje. Manau, Lietuvoje atėjo laikas rizikos veiksnius pradėti vadinti
sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, rūkymą vadinti ne rizikos veiksniu, o
priklausomybe nuo tabako, padidėjusį kraujospūdį - sunkia liga.
Nutukęs ir aukštą kraujospūdį turintis žmogus gali nesiskųsti sveikata,
bet jis yra ligonis, nes organizme prasidėjo aterosklerozė.
Islandija per pastaruosius dvidešimt metų sugebėjo sumažinti mirtingumą
nuo širdies ir kraujagyslių ligų 80 proc., Šiaurės Karelijos sritis,
esanti Suomijoje, - 75 proc. Tai - pavyzdžiai, kurių galėtų siekti
Lietuva.
- Kokie negalavimai rodo, kad sutriko širdies veikla?
- Apie gresiantį širdies smūgį įspėja keletą minučių trunkantis
skausmas už krūtinkaulio, kuris stiprėja fizinio krūvio metu.
Vėliau jis plinta į pečius, kaklą, žandikaulį, kairę mentę ar ranką.
Žmogui svaigsta galva, atsiranda silpnumas, prakaitavimas, o retkarčiais
- pykinimas ar dusulys. Šie negalavimai kartais suklaidina ligonį,
kuris mano, kad apsinuodijo maistu ir pradeda plauti skrandį.
Dažnai stiprus skausmas pasikartoja susijaudinus, greitai einant,
lipant laiptais ar atliekant sunkų darbą.
Šie požymiai rodo, kad sutriko širdies kraujotaka. Todėl negalima
delsti nė minutės.
Širdies infarktas dažnai ištinka tada, kai kraujo krešulys užkemša
vainikinę arterija ir dalis širdies raumens nebegauna deguonies, todėl
apmiršta.
Dažniausiai taip atsitinka, sergant kraujagyslių liga, vadinamąja
ateroskleroze.