Esate alergiškas žiedadulkėms? Pavasariui ruoškitės žiemą

– Kaip pasireiškia alerginė sloga?

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 30, 2014, 1:07 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 10:05 PM

Alerginė sloga kamuoja kas ketvirtą Europos gyventoją. „Sergančiųjų daugėja, be to, suserga vis mažesni vaikai“, – sakė kaunietė gydytoja alergologė, klinikinės imunologijos specialistė docentė Jūratė Staikūnienė.

Dažniausiai šia liga susergama vaikystėje ir paprastai ji kamuoja iki senatvės.

Įrodyta, kad alergijos užklumpa dėl tam tikro imuninės sistemos defekto. Normaliai imunitetas saugo organizmą nuo pavojingų veiksnių. Alerginė reakcija reiškia, kad organizmas ima reaguoti į nepavojingas aplinkos medžiagas – žiedadulkes, namų dulkes, pelėsį.

– Kaip pasireiškia alerginė sloga?

– Žmonės dažnai klysta manydami, kad tokiu atveju visuomet varva nosis.

Tekantis nosies sekretas – tik vienas iš keturių alerginės slogos požymių. Kiti požymiai – priepuoliais užklumpantis čiaudulys, nosies niežėjimas, nosies užburkimas. Dar vienas skiriamasis alerginės slogos ženklas – akių peršėjimas ir ašarojimas.

Alerginė sloga gali kamuoti kelias valandas, kelis mėnesius ar net kelis dešimtmečius – tol, kol tęsiasi kontaktas su alergenu.

– Ar ši liga labai sutrikdo gyvenimo ritmą?

– Tai nėra gyvybei pavojinga liga. Žmogus nepristinga deguonies, nes kai tampa sunku kvėpuoti per nosį, jis ima kvėpuoti per burną.

Tačiau alerginė sloga labai sutrikdo gyvenimą. Žmogus tampa dirglus, sutrinka jo miegas, kamuoja knarkimas, galvos skausmai.

Alerginė sloga netgi trukdo mokytis – įrodyta, kad jos kamuojami vaikai ar jaunuoliai blogiau išlaiko egzaminus.

– Ar įmanoma išvengti alerginės slogos?

– Visai jos išvengti neįmanoma – juk negalima pakeisti žmogaus prigimties ir aplinkos. Bet galima sumažinti organizmo reakciją į alergenus.

Pirmiausia reikia žinoti, kas sukelia alerginę slogą. Tai žinant galima organizmą padaryti mažiau jam jautrų.

Dar prieš šimtą metų buvo išrastas imunoterapijos metodas – tuomet pastebėta, kad suleidus žiedadulkių į organizmą, jis tampa mažiau joms jautrus.

Šis metodas vis tobulėjo, buvo ieškoma vis švaresnių ekstraktų, kurie nesukeltų alerginių reakcijų, tačiau pripratintų organizmą prie alergenų.

Dabar vadinamąją specifinę alergenų imunoterapiją taiko gydytojai alergologai ir klinikinės imunologijos specialistai. Jos esmė – po oda leidžiamos injekcijos. Kadangi prireikia ne vienos injekcijos, svarbu pradėti gydymo kursą iš anksto, kad iki žiedadulkių sezono organizmas būtų pasiruošęs.

Jau yra preparatų, kurie sutrumpina gydymo trukmę – užtenka kas vieną-dvi savaites suleisti šešias injekcijas, ir galima ramiai pasitikti pavasarį.

Maždaug 90 proc. ligonių, kuriems taikomas šis metodas, daug mažiau kamuoja alerginė sloga, jiems tenka vartoti daug mažiau vaistų.

Jeigu specifinė alergenų imunoterapija taikoma tris metus iš eilės, po to dar penkis metus organizmas būna nejautrus alergenams.

– Kokie dar šio metodo privalumai?

– Specifinė alergenų imunoterapija sustabdo alergijos progresavimą. Medikams jau seniai žinoma – jeigu vaikai nėra gydomi, jie tampa jautrūs ir kitiems alergenams.

Be to, jeigu vaikas yra gydomas, daug mažesnė tikimybė, kad ateityje jam išsivystys astma – o tai jau daug pavojingesnė liga.

Verta žinoti, kad naujos kartos preparatai pripratina organizmą prie visų dažniausių mūsų geografinėje juostoje pasitaikančių žolių, medžių ir grūdinių kultūrų alergenų.

Specifinę alergenų imunoterapiją galima taikyti vaikams nuo šešerių metų ir suaugusiems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.