Tai vadinamoji skaitmeninė akių įtampa (angl. „digital eye strain“) arba kompiuterinis regos sindromas („computer eye syndrom“), kurį gali jausti žmogus, daugiau kaip 2 valandas praleidęs prieš skaitmeninį ekraną. Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad per daug prie ekrano praleisto laiko gali žalingai veikti mūsų akis, nors tai, kokio gylio ši problema, iki šiol dar nėra visiškai išstudijuota. Plačiau apie tai pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytoja oftalmologė dr. Rasa Sirtautienė.
- Kaip plačiai paplitusi ši problema?
- Nesvarbu, kaip pavadinsite – skaitmeninė akių įtampa ar kompiuterinis regos sutrikimo sindromas - akių ir regėjimo problemos dėl skaitmeninių prietaisų tikrai egzistuoja.
Skaitmeninė akių įtampa šiuo metu - dažniausias kompiuterių naudotojų skundas. 2012 m. JAV buvo apklausta 10 000 vyresnių nei 18 metų suaugusiųjų apie skaitmeninių technologijų naudojimą ir regos problemas. Paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai suaugusiųjų, kurie naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, patiria vienokių ar kitokių regos įtampos sindromo simptomų.
Tik mažiau nei penktadalis apklaustųjų buvo girdėję šį terminą ir tik 23 proc. žinojo, kad simptomus galima palengvinti.
Kitų tyrimų duomenimis net 90 proc. žmonių, dirbančių kompiuteriu daugiau kaip 3 valandas per dieną, patiria problemų dėl regėjimo.
- Kodėl skaitmeniniai prietaisai sukelia daugiau problemų akims?
- Skaitmeninių prietaisų naudojimas gali išryškinti turimas akių problemas (astigmatizmą, toliaregystę, presbiopiją). Nes akys privalo ir analizuoti, ir koreguoti skaitmeninį turinį.
Greta to, kad prie kompiuterio ar nešiojamų elektronikos prietaisų ekrano mes praleidžiame vis daugiau valandų, elektroninio ekrano pobūdis labiau padidina akių įtampą, negu tos pačios informacijos, atspausdintos ant popieriaus lapo, skaitymas. Taip yra todėl, kad ženklai kompiuterio ekrane yra sudaryti iš mažyčių taškelių ar kvadratėlių, vadinamųjų pikselių (ar „vaizdo elementų“) ir skiriasi nuo vientisų ryškių ribų ženklų, esančių spausdintame tekste. Net didelės raiškos ekranuose pikselių suformuotas tekstas gali būti ne toks ryškus, kaip spausdintas.
Be to, žvelgdami į išmaniojo telefono ar kito nešiojamo prietaiso ekraną, mes jį įprastai pritraukiame arčiau akių, nei rekomenduojamas skaitymo atstumas. Net geriausios raiškos į kompiuterio ekranuose žymiai sunkiau sutelkti žvilgsnį į vaizdą, nei žiūrint į spausdintą popieriuje. Tas pastovus „perfokusavimas“ sukelia akies vidinio raumens (krumplyno) nuovargį, be to, dažni akies mikro judesiai nuvargina išorinius akies raumenis, o tai ir yra pagrindinis skaitmeninės akių įtampos komponentas.
- Ar visi patiria riziką susirgti?
- Daugiau nei du trečdaliai žmonių, nuolat naudojančių skaitmenines technologijas, jaučia tam tikrus simptomus. Dauguma arba iš inercijos arba iš nežinojimo nieko nedaro, kad sumažintų diskomfortą.
Statistikos duomenimis, daugiau nei 70 procentų amerikiečių nežino arba nemano, kad jie yra jautrūs skaitmeninei akių įtampai. Bet tiesa yra ta, kad kiekvienas, esantis priešais skaitmeninį ekraną, patiria riziką, ir tai nepriklauso nuo amžiaus, profesijos ar gyvenimo būdo. Nors tam tikri veiksniai didina skaitmeninės akių įtampos simptomų galimybę, žmonės, praleidžiantys prie kompiuterio ar kitų skaitmeninių laikmenų daugiau nei 2 valandas per dieną, turėtų labai pasverti jų naudojimo riziką ir naudą.
JAV atlikta studija nustatė, kad moterys tuo skundžiasi dažniau nei vyrai, dažnesni akių įtampos simptomai žmonėms iki 55 metų, o 18-34 metų amžiaus skaitmeninių technologijų vartotojai akių įtampos simptomų turi 45 proc. dažniau, nei jų vyresni kolegos.
Taip pat dažniau pasireiškia įvairūs simptomai tiems, kuriems skaitmeninės laikmenos yra darbo priemonė. 39 proc. jų gali būti akių įtampos požymių, 42 proc. - kaklo ir pečių skausmas, 25 proc. - akių sausumas, 23 proc. - neryškus matymas. Naujausi tyrimai rodo, kad didelės energijos mėlynoji šviesos spektro dalis žalingai veikia akies tinklainę ir lęšiuką, o tai ilgainiui gali nulemti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ar kataraktos atsiradimą. Nors ilgalaikis skaitmeninių technologijų prietaisų poveikis akims dar nėra visiškai ištirtas, akių įtampos simptomus kasdien patiria vis daugiau žmonių.
- Kas nulemia požymių atsiradimo dažnį?
- Jei tėvai naudojasi skaitmeniniais prietaisais daugiau kaip 6 valandas per dieną, dažniausiai jų vaikų įpročiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis bus tokie pat. Beveik visiems, besinaudojantiems skaitmeniniais prietaisais, anksčiau ar vėliau atsiranda tam tikrų simptomų. Ir tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausias rizikos veiksnys – tai bendras laikas, kiekvieną dieną praleistas žiūrint į ekraną.
Šių požymių riziką taip pat didina:
* kaip arti prie ekrano sėdite ar kaip arti prie akių laikote prietaisą;
* veiklos rūšys, kurioms naudojamas prietaisas (pvz. žaidimai vargina akis labiau, nei teksto skaitymas ar naršymas internete);
* retas mirksėjimas;
* ilgas sėdėjimas prie ekrano ir trumpos pertraukos;
* kitos akių ligos – sausų akių sindromas, nekoreguotos refrakcijos ydos (pvz. astigmatizmas).
- Kokie šios ligos simptomai?
- 40 proc. suaugusiųjų niekada nebandė arba nežinojo, kaip sumažinti akių įtampos simptomus.
Dažniausiai sutinkami skaitmeninės akių įtampos ar dar vadinamo kompiuterinio regos sindromo požymiai - paraudusios ir sudirgusios akys, sausos akys, laikinas vaizdo išsiliejimas žiūrint į ekraną, pablogėjęs regėjimas į tolį, pakėlus akis nuo ekrano, galvos skausmai, kaklo ar nugaros skausmai.
- Kaip galima išvengti žalingo skaitmeninių prietaisų poveikio?
- Svarbiausia - įsiklausyti į savo kūną: staigus akių, kaklo, galvos ar pečių skausmas yra įspėjimas apie įtampą. Jei jūs jaučiate, kad akys sudirgusios, keletą akimirkų nukreipkite žvilgsnį nuo ekrano, atsipalaiduokite ir atlikite minimalius patobulinimus.
Paprasčiausias būdas, padedantis sumažinti žalingą skaitmeninių prietaisų poveikį akims – taikykite vadinamąją „20-20-20“ taisyklę. Tai reiškia - kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėti į daiktus, esančius per 20 pėdų (apie 6 m).
Dirbant kompiuteriu būtina kas 20 min. daryti pertraukėles - nukreipti žvilgsnį nuo ekrano, esančio arti, į tolį, keletą kartų sumirksėti. Tai padeda atsipalaiduoti akies raumenims, sumirksėjus sudrėkinamos akys, atsinaujina ašarų plėvelė.
Akių įtampos simptomus taip pat palengvintų paprasti veiksmai. Visiškai užmerkite akis po kiekvieno puslapio peržiūros, pamirksėkite. Kas 30-60 min. atsistokite, pajudėkite nors kelias sekundes – tai pagerintų ne tik akių būklę, bet ir sumažintų galvos bei pečių skausmą.
Padidinkite ekrane skaitomo teksto šrifto dydį. Nustatykite savo ekrano ryškumo ir kontrasto parametrus: rekomenduojama pasirinkti ne ryškiai baltą, o šviesiai pilką foną, naudoti akinimo mažinimo filtrą. Pasirūpinkite, kad ekranas būtų švarus ir be dulkių - taip sumažinamas akinimas.
Kompiuterio ekranas turi būti tiesiai prieš veidą ir šiek tiek žemiau akių lygio. Laikykite nešiojamamus prietaisus komfortišku atstumu ir truputį žemiau akių lygio. Naudokite didesnės raiškos ekraną.
Tėvai turėtų riboti „ekrano laiką“ vaikams ir patys mažiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis vaikų akivaizdoje.
Neužmirštkite reguliariai apsilankyti pas akių ligų gydytoją. Net jei nejaučiate jokių akių įtampos simptomų, praleisdami kasdien bent keletą valandų prie ekrano, – būtina pasitikrinti akis. Gydytojas gali pastebėti pradinius susirgimo požymius ar akies ypatumus ir skirti tinkamą gydymą.
- Ar gali padėti kompiuteriniai akiniai?
- Tyrimais nustatyta, kad tik 7 proc. amerikiečių yra bandę nešioti kompiuterinius akinius, siekdami sumažinti akių įtampos simptomus.
Naujausios akinių lęšių gamybos technologijos leido sukurti specialius kompiuterinius akinius. Šie akiniai padeda fokusuoti žvilgsnį į objektus, esančius vidutiniu atstumu, tokius, kaip kompiuterio ekranas, o specialios antirefleksinės dangos padeda apsaugoti nuo atspindžių bei pagerina kontrastą. Tačiau naudojantis šiais akiniais paprastai blogiau matomi toli esantys objektai.
- Kas mūsų laukia ateityje?
- Niekas tiksliai nežino, kaip keisis skaitmeninės technologijos ateityje. Galima spėti, kad planšetiniai kompiuteriai bus dar mažesni, daugiau galimybių bus telefonuose, bus sukurti nauji prietaisai, ir mūsų akys vis daugiau laiko bus įsmeigtos į ekraną. Todėl turime mokytis, kaip saugiai naudotis šiomis technologijomis ir sukurti įpročius, padedančius išsaugoti sveikas akis. Pamirksėti – pakvėpuoti – padaryti pertrauką – tai gali būti pirmieji žingsniai šių įpročių link. Pradėkite jau dabar!
