Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgė Aušrinė Navickienė venų trombozę pavadino viena didžiausių medicinos problemų.
Gydytoja venų trombozę apibūdino kaip ūmų visišką arba dalinį venų užsikimšimą, kai jų spindyje, arba, paprasčiau tariant, viduje susiformuoja krešulys, dar vadinamas trombu. Toks krešulys gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai atsiranda kojų venose.
Simptomai – labai nežymūs
Trombozė ir jos galimos pasekmės yra ypač pavojingos, nes šios ligos simptomai gali būti nežymūs arba apskritai nepasireikšti.
Venų trombozę galima įtarti, esant tam tikriems simptomams, kurie pasireiškia po vieną arba keli iš karto. Pavyzdžiui, jeigu žmogų kamuoja besitęsiantys skausmai arba atsiranda jautrumas spaudimui blauzdose, pakinklio duobėje ar šlaunyje.
Dar vienas galimas trombozės požymis – skausmų sustiprėjimas vaikštant, stovint, spaudžiant blauzdos ar šlaunies raumenis, kai žmogui palengvėja kojas pakėlus aukštyn. Ligą galima įtarti ir tuomet, jei yra ryškus kojos patinimas, kai viena koja smarkiai skiriasi nuo kitos, taip pat jeigu pažeista koja yra blizganti, pamėlusi ar melsvai pilkos spalvos, jei ji karštesnė ar matomos išsiplėtusios ir išryškėjusios venos paviršiuje.
Vaikštančiam ligoniui visi simptomai būna ryškesni nei gulinčiam, todėl sunkiems, nejudriems, operacijas ar traumas iškentusiems ligoniams giliųjų venų trombozė gali būti visai be simptomų.
Gresia mirtina komplikacija
Neretai venų trombozė lieka nediagnozuota ir pirmasis jos simptomas būna viena didžiausių komplikacijų – plaučių arterijos tromboembolija arba, paprasčiau tariant, plaučių arterijos užsikimšimas krešuliais.
„Plaučių arterijos tromboembolija gali būti mirtina, jei didelis krešulys atsikabina nuo venos ir patenka į plaučius, arba sukelti lėtinę plaučių hipertenziją, vėliau – ir širdies nepakankamumą. Ši liga gali pasireikšti ir dusuliu, oro stoka, krūtinės skausmu, kuris po gydymo ilgainiui praeina. Dar viena komplikacija – potrombozinis sindromas, pasireiškiantis galūnės tinimu, odos spalvos pokyčiais, atsiveriančiomis ir negyjančiomis žaizdomis kojose. Tai smarkiai pažeidžia žmogaus gyvenimo kokybę“, – tikino A.Navickienė.
Riziką didina nejudrumas
Gydytoja pasakojo, kad trombozę lemia trys pagrindiniai veiksniai: pažeistas vidinis venos sienelės sluoksnis, padidėjąs kraujo krešumas arba sulėtėjusi kraujo tėkmė.
Rizika susirgti šia liga didėja vyresniems nei 40 metų, nutukusiems žmonėms. Trombozę gali lemti ir kitos ligos: piktybiniai augliai, širdies nepakankamumas, pūlingas procesas organizme, anksčiau buvusi venų trombozė arba jos komplikacija – plaučių arterijos trombozė, genetiškai paveldėtas kraujo krešėjimo sutrikimas.
Ligoniams kraujagyslės gali užsikimšti ir dėl nejudrumo, kai galūnė sugipsuojama arba dėl operacijos negalima judėti. Kadangi po operacijų kyla didelė rizika susiformuoti trombui, visuomet nejudrumo periodu reikia profilaktinėmis dozėmis skirti kraują skystinančius vaistus.
Trombozė gali ištikti ir dėl gausaus prakaitavimo netekusius organizmo skysčių žmones. Jos riziką padidina rūkymas, kontraceptinių priemonių vartojimas.
Tradiciniai vaistai su trūkumais
Pasak A.Navickienės, diagnozavus trombozę gydymą būtina pradėti nedelsiant. Svarbiausia yra sumažinti trombo augimą, sulėtinti jo formavimąsi bei atkurti kraujotaką užkimštoje kraujagyslėje.
Visų pirma gydytojai stengiasi nuslopinti kraujo krešėjimą specialiais kraujui skystinti skirtais vaistais – antikoaguliantais. Jie skiriami jau daugiau kaip 70 metų, siekiant išvengti gyvybei pavojingų krešulių sukeltų pasekmių. Šie vaistai padeda išvengti trombozės progresavimo – neleidžia krešuliui didėti ir apsaugo nuo galimų komplikacijų ateityje. Toks gydymas gali užtrukti keletą mėnesių.
Operacijos – nepopuliarios
Kai ligonio gyvybei gresia pavojus ir reikalinga ypač skubi pagalba, arba būklė yra labai ūmi, jeigu galima, per kateterį, tiesiai pasiekiant trombo vietą, gali būti atliekama trombolizė. Jos metu skiriama krešulius tirpinančių medikamentų – trombolitikų.
Gydytoja pasakojo, kad trombai gali būti pašalinti ir per operaciją, kurią galima atlikti, jei nuo trombozės nepraėjo daugiau kaip savaitė. Tačiau operacinis gydymas nėra populiarus ir Lietuvoje šiuo metu išvis neatliekamas.
Grėsmingos trombozės atveju, siekiant apsaugoti nuo pasikartojančios plaučių arterijos embolijos, galima ir apsauginių filtrų implantacija kraujagyslėje. Bet tokia operacija atliekama retai. Jai reikalingos tam tikros indikacijos.
Pasveikstama ne visada
Paklausta, kaip greitai nuo trombozės pasveikstama, gydytoja A.Navickienė neslėpė – susiformavęs trombas gali tirpti apie pusę metų, o kai kuriais atvejais visiškai niekada neištirpti.
„Dažniausiai pažeidžiami venoje esantys vožtuvai. Dėl to lieka lėtinė ligos forma, taip vadinamas potrombozinis sindromas. Jis pasireiškia kojos tinimu ilgiau pastovėjus, pasikeitusia odos spalva. Ilgainiui atsiranda odos hiperpigmentacija, oda sustorėja, pasidaro kieta“, – aiškino chirurgė.
Kad sumažėtų galimybė venų trombozei atsinaujinti, skiriamas ir profilaktinis gydymas. Tokia profilaktika gali trukti nuo keleto mėnesių iki žmogaus gyvenimo pabaigos. Kad ji būtų efektyvi, ligoniui patariama kuo daugiau judėti, nešioti gydomąsias kompresines kojines, vartoti kraują skystinančius vaistus.
Kompresines kojines gydytoja savo pacientas pataria dėvėti iki gyvenimo pabaigos. Jas ypač svarbu mūvėti ilgai nejudant, pavyzdžiui, ilgoje kelionėje mašina, autobusu ar skrendant lėktuvu.
